article banner
Straipsnis

VMI kontroliuojančiųjų bendrovių medžioklė: kaip įrodyti, kad viskas teisėta

Kontroliuojančiąsias bendroves (angl. holding) turintiems verslams kilo naujas iššūkis. Jiems reikia peržiūrėti savo struktūras, įvertinti ir ant vienos lėkštutės padėti gaunamą mokestinę, o ant kitos – kitą komercinę naudą.

2016 m. kovo 26 d. į Lietuvos teisę buvo perkelta ES direktyva, kuri draudžia taikyti dividendų lengvatą, jeigu verslo organizacijos pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų yra mokestinė nauda.

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, „Verslo žinių“ Tarptautinėje mokesčių konferencijoje prieš porą savaičių teigė, kad jau pradėta taikyti ir nauja nuostata dėl dividendų – išsiųsti paklausimai užsienio šalims, ar dariniai, į kuriuos dividendai keliauja iš Lietuvos, yra dirbtiniai ar ne, ar jie turi pakankamai turinio. VMI tikina, kad naujos nuostatos dėl dividendų bus taikomos nuo įstatymo įsigaliojimo datos – 2016 m. kovo 26 d., o ne nuo ankstesnių periodų.

VMI pateikė komentarą, kur nustatė vienuolika kriterijų, kada kyla rizika dėl dividendų, tačiau jis nėra baigtinis. Tarp minėtų kriterijų galima rasti ir tokių: darbuotojų kvalifikacija neatitinka uždavinių; nėra darbuotojų ar jų per mažai; vieneto valdybos susirinkimai vyksta ne įsisteigimo valstybėje; vienetas gauna tik pasyvias pajamas (palūkanas ir dividendus).

„Komentaras dėl dividendų buvo ilgai derinamas su verslo organizacijomis, pasitelkėme kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžius“, – teigia p. Virvilienė. Anot jos, „verslui nereikėtų išsigąsti, jeigu jo struktūra atitinka penkis iš vienuolikos paskelbtų kriterijų, tačiau jeigu atitinka visus vienuolika kriterijų, tai jau yra blogai“. Kriterijai yra orientyras verslui, o mokesčių administratorius visuomet žiūrės į ekonominę logiką ir koks yra tikrasis verslo organizacijos tikslas.

Kontroliuojančiąsias bendroves kitose šalyse turintys savininkai dabar sprendžia, ar jų turimos struktūros atitinka šiuos reikalavimus. Dažnai kontroliuojančiosios bendrovės steigiamos tik dividendams surinkti ir paskoloms išduoti. Tokios organizacijos dažnai neturi darbuotojų – sprendimus priima savininkas ar valdyba, o dokumentus sutvarko teisininkai. VŽ paklausė trijų ekspertų, kaip verslui elgtis, kai kontroliuojančioji bendrovė yra tik finansų centras.

Vykintas Valiulis, audito UAB „Grant Thornton Baltic“ mokesčių projektų vadovas

Svarbiausia atsakyti sau į klausimą, ar struktūra įsteigta dėl svarių komercinių priežasčių. Jeigu yra tokia galimybė, prieš steigiant darinį, komercinę naudą reikia įvardyti skaičiais ir palyginti ją su mokestine našta. Jei kontroliuojančioji bendrovė Nyderlanduose leidžia grupei gauti finansavimą iš Nyderlandų bankų už 1,5% metines palūkanas, o Lietuvoje tenka skolintis su 2,5% metinėmis palūkanomis, tuomet skirtumas tarp metinių palūkanų normų gali būti svaria komercine priežastimi, kodėl kontroliuojančioji bendrovė įsteigta Nyderlanduose, o ne Lietuvoje. Tokiu atveju mokestinė nauda turi būti gerokai mažesnė.

Jeigu tokiai bendrovei nėra poreikio turėti darbuotojų, įmonė turi sugebėti tai pagrįsti. Įrodymais iš anksto turi pasirūpinti mokesčių mokėtojas. Norint sumažinti riziką, galima paprašyti mokesčių administratoriaus įpareigojančio išaiškinimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nenoras aiškiai įvardyti, ko pakanka įprastoms verslo organizacijoms, gali gerokai padidinti paklausimų skaičių.

Ar kontroliuojančiajai bendrovei pakanka darbuotojų ir jų kvalifikacijos, priklauso nuo jos prisiimtų funkcijų, rizikos ir valdomo turto. Svarbu, kad verslas neapsiribotų „pašto dėžute“.

Ronaldas Kubilius, „PwC“ Mokesčių ir teisės skyriaus projektų vadovas

Nors VMI ir paskelbė kriterijų, pagal kuriuos tikrins verslo organizacijas, sąrašą, Lietuvos įmonėms reikėtų žiūrėti į platesnį kontekstą.

VMI turi dar labai mažai praktikos, todėl verslo gali laukti netikėtumai. Gali pasitaikyti atvejų, kai, verslui nemažai investavus į kontroliuojančiosios bendrovės palaikymą, struktūra vis tiek bus pripažinta netinkama. Gali atsitikti ir taip, kad dalį VMI išvardytų kriterijų atitinkančios įmonės neigiamų mokestinių padarinių neturės.

Verslui iš naujo reikėtų įvertinti grupės struktūrą, su kontroliuojančiąją bendrove susijusius sandorius: dividendus, sąnaudas, pajamas, akcijų pardavimą. Reikia įvertinti, ar ta bendrovė teikia mokestinę naudą. Šiuo metu daug kalbama apie mokestinę naudą išmokant dividendus (dividendų lengvatą). Tačiau nereikia pamiršti, kad VMI aktyviai taiko ir kitas antivengimines nuostatas ir gali ginčyti akcijų pardavimo pajamas, jų neapmokestinimą, kontroliuojančiajai bendrovei tenkančias sąnaudas ir kt. Reikėtų apžvelgti kelerių pastarųjų metų sandorius.

Jei kontroliuojančioji bendrovė jokios mokestinės naudos nesuteikia, jai turėtų pakakti ir mažesnio ekonominio turinio, nes rizikos, kad VMI ginčys tokios bendrovės įsteigimą dėl mokestinės naudos, beveik nėra. Tokia bendrovės turi turėti tiek ekonominio turinio, kiek jo reikia jos funkcijoms: tvarkyti apskaitą, deklaruoti mokestines prievoles, priimti sprendimus ir pan.

Kai nėra mokestinės naudos, turėtų būti suprantama, kad ji įsteigta dėl kitų priežasčių: teisinės akcininko nuosavybės apsaugos, geros jurisdikcijos reputacijos, prieinamumo prie tarptautinių verslo partnerių ar kt.

Paradoksalu, bet jei kontroliuojančioji bendrovė šalia visų šių ekonominių ir teisinių naudų verslo organizacijai teikia ir kokią nors mokestinę naudą, jai ir kitoms grupės įmonėms tenka papildoma administracinė našta. Reikia įrodinėti, kad ne mokestinė nauda buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių darinio struktūros tikslų.

Įrodinėjant, kad kontroliuojančioji bendrovė įsteigta ne tik dėl mokestinės naudos, reikia pagrįsti, jog ji yra savarankiška ir realiai funkcionuojanti įmonė, turinti visus reikalingus resursus savo veiklai vykdyti. Taip pat reikia atsakyti sau į klausimą, kodėl kontroliuojančioji bendrovė buvo įsteigta būtent toje valstybėje, ir susirinkti visus tų ekonominių bei teisinių priežasčių įrodymus. Universalaus minimalių kriterijų sąrašo turbūt neįmanoma pateikti, nes kontroliuojančiosios bendrovės turinys kiekvienu atveju vertinamas atsižvelgiant į jos funkcijas.

Jeigu, pavyzdžiui, kontroliuojančioji bendrovė valdo akcijas, surenka dividendus ir juos perskolina, svarbu pagrįsti, kad tokia įmonė turi darbuotojų, kurie turi įgaliojimus bei kompetencijų priimti su investicijų bei finansų valdymu susijusius sprendimus, kontroliuoti antrinių įmonių rezultatus ir užtikrinti administracines kontroliuojančiosios bendrovės funkcijas; taip pat, kad įmonė turi biurą ar bent kelias darbo vietas su reikalinga įranga.

Tokiai įmonei rekomenduojame turėti valdybą, kuri tris keturis kartus per metus susirenka kontroliuojančiosios bendrovės įsisteigimo valstybėje.

Dividendų surinkimo ir perskolinimo sandoriai neturėtų būti apsimestiniai. Paskolos turėtų būti teikiamos tik toms įmonėms, kurioms jos reikalingos komercinei veiklai.

Taip pat reikėtų pagrįsti, kad kontroliuojančioji bendrovė būtų toje pačioje valstybėje ir vykdytų tokią pačią veiklą (pvz., dividendų surinkimą ir perskolinimą) net ir neturėdama mokestinės naudos.

Dainius Daugirda, advokatų kontoros „TGS Baltic“ mokesčių konsultantas

Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad VMI komentare pateiktų kriterijų atitikimas dar nereiškia, kad kontroliuojančioji bendrovė yra apsimestinė. Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad verslininkai gali laisvai pasirinkti organizacines struktūras ir sandorių formas, kurios atrodo tinkamiausios jų ekonominei veiklai.

Naujo reguliavimo tikslas – apriboti mokesčių vengimą. Tiek mokesčių administratorius, tiek mokesčių mokėtojas turi vertinti verslo turinį.

Kontroliuojančioji bendrovė kitoje šalyje gali būti steigiama dėl palankesnio teisinio bendrovių reglamentavimo, dėl didesnės investicijų apsaugos, noro išskaidyti rizikas.

Kontroliuojančioji bendrovė gali būti įsteigta tik dėl vieno tikslo – akcijų valdymo. Toks darinys vadinamas pasyvia kontroliuojančiąja bendrove, ji tik gauna dividendus ir akcijų pardavimo pajamas. Ar akcininkui reikia turėti biurą, darbuotojų, kad įgyvendintų tokias savo teises?

Kontroliuojančiosios bendrovės, kuri tik gauna dividendus ir juos perskolina, veikla yra visiškai teisėta. Galbūt verslui nesaugu kaupti grupės kapitalą kitoje jurisdikcijoje. Jau vien tik tokios aplinkybės užtenka, kad galima būtų pagrįsti kontroliuojančiosios bendrovės egzistavimą.

Lietuvoje turime realių pavyzdžių, kai konkretus verslas buvo priverstas „parduoti“ savo įmones. Jeigu panašiu atveju verslas būtų valdomas ne iš Lietuvos, o iš kitos jurisdikcijos, verslo per prievartą pardavimo galbūt pavyktų išvengti, nes veikia tokie saugikliai kaip užsienio investicijų apsauga ir pan.

Taip pat svarbu atsakyti į tokius klausimus:

kodėl kontroliuojančioji bendrovė įsteigta pasirinktoje jurisdikcijoje (saugumas, kompetencijos, akcininko rezidavimo vieta);

kuo kontroliuojančioji bendrovė pasirinktoje jurisdikcijoje yra verslui geriau negu kitos šalys (kompetencija, infrastruktūra, žinios, dvigubo apmokestinimo sutarčių tinklas ir pan.).

Šis klausimai turi padėti paaiškinti, kodėl kontroliuojančioji bendrovė neįsteigta Lietuvoje.

Tačiau to gali nepakakti. Antroji klausimo dalis – skolinimas. Pastaroji veikla susijusi su pinigų srautų valdymų grupės įmonėse, rizikos vertinimu, palūkanų kainodara, paskolų sutarčių sudarymu, skolos administravimu. Kontroliuojančioji bendrovė turi turėti resursų, kurie leistų jai skolinti ir administruoti skolą. Kitas klausimas, ar kontroliuojančioji bendrovė privalo turėti savo resursų, ar ji tokius resursus gali pirkti iš šalies.

Taip pat svarbu atsakyti į klausimą, ar išduodamos paskolos iš tikrųjų reikalingos verslui. Jei gauta paskola nenaudojama veiklai finansuoti arba naudojama tik jos dalis, arba paskola negrąžinama ilgą laiką, tuomet mokesčių administratorius gali kelti klausimą, ar tai tikrai buvo paskola.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į dar vieną aplinkybę. Toks modelis, kai kontroliuojančioji bendrovė valdo kelias ar keliolika įmonių ir ji perskirsto tarp jų pinigų srautus, yra tvarus.

Tačiau jeigu kontroliuojančioji bendrovė valdo dvi bendroves ir visos paskolos suteikiamos vienai bendrovei – piniginiai srautai juda viena kryptimi iš vienos jurisdikcijos į kitą, tokia struktūra gali būti laikoma dirbtine.



Plačiau: 
https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/12/08/vmi-kontroliuojanciuju-bendroviu-medziokle--kaip-irodyti-kad-viskas-teiseta#ixzz513NI3ozX
y