Straipsnis

Įmonių reorganizacija (III)

Vaidas Repečka Vaidas Repečka

Sąnaudos

Prieš vykdant reorganizaciją, reikia įvertinti ir jos sąnaudas. Teisininkų, mokesčių specialistų, papildomų konsultantų paslaugos kainuoja, be to, reikia mokėti dar ir už notaro, Juridinių asmenų registro paslaugas, viešus skelbimus spaudoje ar informaciniuose biuleteniuose.

Atlikus išvardintus parengiamuosius darbus, gali būti rengiamos reorganizavimo sąlygos. Jeigu parengiamieji darbai atlikti tinkamai, reorganizacija būna sklandi ir paprastai trunka 2–2,5 mėnesio.

Siekiant užkirsti kelią neteisėtiems kreditorių reikalavimams, turi būti aiškiai pasidalintas turtas, teisės ir įsipareigojimai tarp reorganizacijoje dalyvaujančių įmonių, t. y. reorganizavimo sąlygose turi būti aiškiai numatyta, kuri bendrovė prisiima tam tikrus įsipareigojimus kreditoriams.

Pabaigus reorganizaciją (laikoma baigta, kai įregistruojami nauji įstatai), reikia numatyti, kad dar bus reikalingi tokie darbai:

1) pasibaigusių įmonių išregistravimas, turto, teisių ir pareigų perdavimas;

2) darbuotojų perkėlimas naujam darbdaviui, sudarant darbdavių susitarimą;

3) darbo sutarčių keitimas;

4) naujai įsteigtos įmonės registracija PVM mokėtoju;

5) reorganizacijoje dalyvavusių įmonių apskaitos sutvarkymas, jeigu buvo perkeltas turtas, įsipareigojimai;

6) registruotino turto registracija naujo savininko vardu valstybės registruose.

Mokestinės reorganizacijos pasekmės

Vykdant verslo pertvarkymus, neretai pasikliaunama tik teisininkais, kurie rengia reorganizavimo sąlygas, neatsižvelgdami į LR pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatas, kas sukelia papildomų mokestinių pasekmių tokiuose verslo pertvarkymuose dalyvaujančioms bendrovėms ir jų akcininkams. Jeigu PMĮ reorganizavimo nuostatos, pvz., nurodo, kad reikia išleisti naujas akcijas, sumažinti įstatinį kapitalą ar proporcingai mainais gauti kitą turtą, vadinasi, taip ir turi būti padaryta, antraip reorganizacija bus vertinama pagal bendrąsias apmokestinimo taisykles.

Mokesčio administratorius ne kartą yra pažymėjęs, kad turto vertės padidėjimo pajamos išvengia papildomo apmokestinimo, jeigu reorganizacija ar perleidimas, dėl kurių atsiranda tokios pajamos ar nuostoliai, vykdomas tokia seka ir tvarka, kuri atitinka visus PMĮ 41 straipsnio kriterijus. Reorganizavimo mokestinės pasekmės – įmonių ir jų akcininkų, juridinių asmenų, turto vertės padidėjimo pajamos, apmokestinamos taikant arba bendrąsias, arba specialiąsias PMĮ nustatytas apmokestinimo taisykles. PMĮ nereglamentuoja vienetų reorganizacijos. Įstatymu tik nustatytos specialios taisyklės tam tikriems reorganizavimo ir turto perleidimo atvejams, kurių laikantis dėl turto perleidimo ar akcijų keitimosi atsiradusios įmonių ir jų akcininkų turto vertės padidėjimo pajamos ir iki reorganizacijos ar perleidimo neperkelti įmonių mokestiniai nuostoliai pripažįstami specialia (palankesne įmonėms ir akcininkams) PMĮ nustatyta tvarka. Speciali palankesnė apmokestinimo tvarka taikoma ne visiems CK ir ABĮ numatytiems reorganizavimo atvejams, o tik tam tikriems – PMĮ išvardintiems – reorganizavimo ar turto perleidimo atvejams. PMĮ reorganizavimo nuostatos taikomos ne tik Lietuvos, bet ir ES juridiniams asmenims, dalyvaujantiems reorganizacijoje.

Todėl, vadovaujantis PMĮ reorganizavimo nuostatomis, mainant akcijas į kitas, perleidžiant turtą ar veiklos dalį, atsiradęs turto vertės padidėjimas nelaikomas akcijas (turtą) perleidusio asmens pajamomis. Speciali apmokestinimo tvarka taikoma akcininkams – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

PMĮ yra nustatytas apribojimas dėl reorganizavimo metu gautų akcijų išlaikymo. PMĮ specialios apmokestinimo nuostatos taikomos tik tokiu atveju, kai, mainais gavę akcijų, jų savininkai neperleidžia akcijų 3 metus, tačiau tik tuo atveju, kai reorganizacija vykdyta pagal PMĮ 41 str. 2 d. 4, 5, 6 ir 7 punktus, nebent akcijos buvo perleistos vėl šiais, PMĮ nustatytais, atvejais.

Jungiant bendroves, gali susidaryti prestižas, jeigu kaina, sumokėta už akcijas, viršija įsigytos bendrovės grynojo turto dalies, įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę ir iš kurios įsigyjančioji bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos. Tuomet prestižas pripažįstamas nematerialiuoju turtu ir nudėvimas per PMĮ nustatytą laikotarpį, mažinant bendrovės apmokestinamąjį pelną. Tam tikrais atvejais prestižo susidarymas, jungiant bendroves, sukuria papildomos mokestinės naudos bendrovėms ir jų savininkams. Tačiau reikia pastebėti, kad toks jungimas negali būti daromas siekiant išimtinai mokestinės naudos. Jungimą turi diktuoti verslo poreikiai ir ekonominė nauda (buvo perimti darbuotojai, gauta gamybinė patirtis, intelektinė nuosavybė).

Dar vienas svarbus momentas yra susijęs su paskolos palūkanų pripažinimu leidžiamais atskaitymais bendrovių jungimosi atveju. Paprastai įmonių įsigijimai vykdomi per naujai sukurtą įmonę, kuri įsigyja norimos įmonės akcijas. Tačiau reikia būti itin atsargiems, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vienoje savo byloje atsisakydamas pripažinti palūkanų sąnaudas leidžiamais atskaitymais, buvo nurodęs, kad vieneto turto įsigijimo sąnaudos gali būti leidžiami atskaitymai tik tokiu atveju, kai šis turtas naudojamas komercinėje veikloje, siekiant gauti ekonominės naudos, o sąnaudos yra įprastos ir būtinos, taip pat yra sąnaudų ryšys su įmonės komercine veikla.

 

Taigi, mokestinės reorganizacijos pasekmės yra labai svarbios ir joms turi būti skiriamas deramas dėmesys, siekiant išvengti ginčų su mokesčio administratoriumi.