Įmonės finansai

Apyvartinio kapitalo valdymas

Vaidas Repečka Vaidas Repečka

Kodėl ir kaip valdyti įmonės apyvartinį kapitalą. Grant Thornton patirtis.

Šiuo straipsniu norime pristatyti pagrindinius apyvartinio kapitalo valdymo principus bei mūsų kolegų iš UK patirtį. Norintiems susipažinti su detalia apyvartinio kapitalo proceso valdymo metodika, kviečiame pradiniam susitikimui.

Apyvartinį kapitalą įmonėje galima apibūdinti kaip kasdienines mikro-investijas į žaliavas, prekių atsargas, pirkėjų paskolas, tuo pat metų skolininantis šioms investicijoms iš tiekėjų. Jei tiekėjų įsiskolinimo neužtenka (o taip dažniausiai ir būna), tada reikia naudoti nuosavo kapitalo arba skolintas lėšas. Lyg tai viskas paprasta. Problema atsiranda, kai susiduriama su šimtais ar net tūkstančiais tokių mikro-investicijų ir mikro-paskolų. Individualūs sprendimai čia netinka. Todėl visas šias finansines operacijas reikėtų traktuoti kaip procesą. Procesą, kur pinigai juda link atsargų, iš ten į pirkėjų skolas, tada grįžta į banko sąskaitą ir dalį pinigų (jei dirbam pelningai…) nukreipiame tiekėjų įsiskolinimams padengti.

Kodėl svarbu valdyti apyvartinį kapitalą? Per didelis apyvartinis kapitalas (daug investuota į atsargas ir pirkėjus, o tiekėjai nesutinka tiek skolinti) reikalauja didesnio finansavimo (įprastai, tai bankinis finansavimas), per mažas - praradimai pardavimuose arba pelne. Pvz. jei įmonė turi per mažai atsargų, kentės pardavimai. Pardavimai taip pat kentės, jei neduosime pirkėjams atidėto mokėjimo. Na, o jei kankinsim tiekėjus per daug vėlyvais atsiskaitymais, jie mums keršys didesnėmis kainomis, kokybe, advokatais arba net skundais draudikams, kas gali atvesti iki tiekimo blokados.

Tai svarbu ir strategiškai. Rinkai kylant, prastai valdomas apyvartinis kapitalas stabdys galimybes didinti pardavimus ar gauti daugiau pelno. Čia tik ši problema iš dalies pasislepia po augančiu pelnu, nes jis tampa apyvartinio kapitalo finansavimo šaltiniu. Dėl to zyziantys dėl apyvartinio kapitalo finansininkai šiuo periodu būna mažai populiarūs...

Tačiau krentant rinkoms viskas paaštrėja. Pelnai dingsta, tuo pačiu senka ir apyvartinio kapitalo finansavimo šaltinis, pavymui pabėga ir skolintojai…. Sumažėja pardavimai. Atsargų lygis tampa per didelis. Pirkėjai neatsiskaito, nes ir jiems problemos su apyvartiniu kapitalu. Tiekėjai tampa visai nesukalbami ir dėl pavėluoto mokėjimo kalbėtis ateina antstoliai. Tuo pat metu didėja palūkanų norma, ir didelį apyvartinį kapitalą tampa vis brangiau finansuoti...

Rinkos kilimo metu prastai valdomas apyvartinis kapitalas atmes įmonę nuo konkurento vienu žingsniu. O rinkai krentant - trimis.

Taigi apyvartinį kapitalą reikia valdyti. Tiek dėl taktinių, tiek dėl strateginių priežasčių. O ką reiškia valdyti? Apyvartinio kapitalo valdymas - tai procesas, kurio metu įmonėje yra palaikomas optimalus atsargų, pirkėjų bei tiekėjų skolų lygis. Optimalus lygis - tai lygis, ne prastesnis nei konkurentų. Tai lygis, kai galimybė parduoti (atsargos, pirkėjų skolos) ir galimybė atsiskaityti su tiekėjams yra pasverta ir atitinka pasirinktą įmonės rizikos politiką.

Mums reikėtų susitarti, kaip šį procesą išmatuoti (kas nematuojama, tas nevaldoma…). Skirtumas tarp mikro-investicijų (žaliavos plius pirkėjų skolos) ir mikro-paskolų (įsiskolinimai tiekėjams) tradiciškai yra vadinama apyvartinio kapitalo dydžiu. Jis išreiškiamas pinigais. Tačiau tai nėra patogu valdymo prasme. Nes pats skaičius įgauną prasmę tik palyginus su verslo aplinka - pardavimais. Todėl mes siūlome matuoti apyvartinį kapitalą dienomis, kurios išreiškia kiek vidutiniškai laiko įmonės pinigai praleidžia investuoti (kai kas sako - užšaldyti...) atsargose, pirkėjų skolose ir kiek laiko mums vidutiniškai skolina tiekėjai. Formulę, kaip tai paskaičiuoti, nesunkiai galima sužinoti internete arba nemokamai paskambinus šio straipsnio autoriui.

O kaip valdyti apyvartinį kapitalą?

Pirma. Peržiūrėti ir koreguoti procesus. Sutvarkyti pagal juos apskaitą. Ji turi teikti informacija apie apyvartinio kapitalo būklę.

Antra. IT įrankiai prognozei sudaryti ir jos lyginimui su faktu. Įrankius būtina pasirinkti (arba susikurti..) bei įdiegti, nes čia daug mikro-operacijų ir darbas turi būti efektyvus.

Trečia. Lyderystė. Apyvartinis kapitalas - tai ne vieno finansinko reikalas. Nes tiekėjas ar pardavėjas turi ženklią įtaką, per kiek dienų teks apmokėti sąskaitas arba gausim pinigus. Kaip ir sandėlininkas, laiku darantis atsargų užsakymą.  Visa tai apyvartinio kapitalo lygį gali pakeisti kur kas ženkliau, negu vienišas finansininkas, nuobodžiai apie tai kalbėdamas per vadovybės susirinkimus... Taigi vadovas turi paskirstyti atsakomybes (KPI’s) komandos nariams.

Pabaigai. Apyvartinis kapitalas - tai ne atskira finansų šaka. Tai sudėtinė finansinių srautų dalis. Ir apyvartinio kapitalo valdymas turi derėti su pelningumo, investicijų ir finansavimo srautų valdymu. Ir paskola - tai paskutinis darbas formuojant apyvartinį kapitalą. Nes finansuotojai jums paskolins, kiek tai leidžia įmonės finansinis stovis, tačiau nepadės sutvarkyti valdymo.

Kviečiame detalesniam apyvartinio kapitalo valdymo metodikos aptarimui.