Versluose, kurie yra neatsparūs ekonominiam cikliškumui arba ženkliai kylančioms energetikos kainoms, sunkmečio valdymo ir administravimo modelis dažnai persijungia į „gaisrų gesinimo“ režimą. Tokio režimo tikslas – žūtbūtinis verslo tęstinumo užtikrinimas minimizuojant praradimus, tačiau dažnai pamirštama, kad kiekvienas veiksmas (arba neveiksmas) gali turėti rimtų mokestinių pasekmių įvairiose srityse, įskaitant ir tokiose, kaip sandorių kainodara transakcijose su asocijuotais asmenimis.
Asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriai, pagal galiojančius teisės aktus, privalo atitikti vadinamąjį „ištiestosios rankos“ principą, kuris iš esmės reiškia, kad asocijuoti asmenys, teikdami vienas kitam prekes/paslaugas, sudarydami finansinius ir kt. sandorius, turi juos įkainoti rinkos kaina, t.y., taip, lyg sandoris būtų sudaromas su bet kuriuo kitu nesusijusiu asmeniu. Kadangi šie reikalavimai yra taikomi su siekiu užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami teisingai, o prievolės neiškraipytos dėl neteisingai įkainotų verslo sandorių, jų užtikrinimu ir kontrole rūpinasi mokesčių inspekcijos (Lietuvoje – Valstybinė Mokesčių Inspekcija (toliau VMI)). Kas versle dirba jau ne vieną dešimtmetį, greičiausiai yra pajutęs gyvenimišką tendenciją, kad sunkmečiais, kuomet valstybės biudžetas pildosi vangiai, VMI kontroliniai veiksmai yra linkę suaktyvėti. Siekiant suvaldyti didesnio VMI dėmesio rizikas, svarbu pasidaryti „namų darbus“, t.y., peržiūrėti su asocijuotais asmenimis vykdomų sandorių kainodarą ir užtikrinti, kad įmonėje yra parengta tinkama kainodaros dokumentacija. Prievolė, specifiniu formatu dokumentuoti asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių kainodarą, atsiranda įmonėms su didesne negu 3 mln. EUR apyvarta (draudimo ir fin. įstaigoms - nuo 1 euro), kuomet jos su asocijuotais užsienyje įregistruotais asmenimis per metus sudaro 90 tūkst. EUR viršijusių sandorių (vienarūšiams sandoriams suma grupuojama kartu). Jeigu tokiai įmonei yra prievolė pasirengti sandorių kainodarą pagrindžiančią dokumentaciją, tuomet vien tokių dokumentų neturėjimas gali užtraukti kelis tūkstančius eurų siekiančias baudas ar net „nepatikimo“ mokesčių mokėtojo šleifą, gadinantį reputaciją bei užkertantį kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Išskiriant ypatingos rizikos sritis, būtina paminėti atvejus, kuomet tarptautinės grupės įmonė(-s) Lietuvoje veikia nuostolingai. Jeigu nuostolingai veikianti įmonė priklauso įmonių grupei su kuria sudaro verslo sandorius, šie sandoriai gali labai greitai atsidurti po padidinamuoju stiklu, ypatingai, jeigu sandoriai yra didelės apimties. Jeigu sandoriai su grupe sudaro didžiąją dalį įmonės pardavimų arba sąnaudų, o jos funkcinis profilis ir vaidmuo grupėje labai apibrėžtas (pvz. tai yra dukterinė gamybos pagal užsakymą įmonė su mažu administraciniu personalu), mokesčių inspektorius gali pagrįstai reikalauti, kad tokiai įmonei prisiimti grupės nuostolio negalima ir jai priklauso palaikyti rinkos tyrimu pagrįstą bent simbolinį pelningumą. Problemos gali neaplenkti ir pvz. dukterines įmones užsienyje valdančių Lietuvos kompanijų, kuomet net ir visai grupei veikiant nuostolingai, pasitaiko situacijų, kai dukterinių įmonių funkcinis profilis, pagal metodines sandorių kainodaros taisykles, reikalauja joms užtikrinti bent minimalų pelningumą.
Kita itin rizikinga sritis – finansavimo sandoriai.
Kadangi, šiuo metu daugelyje šalių (ne išimtis ir ES) vyraujanti monetarinė politika tikslingai kreipia finansų rinkas ties palūkanų normų didinimu, ilgus metus neigiamą vertę išlaikęs 6 mėn. EURIBOR rodiklis, kuris yra vienas plačiausiai taikomų indikatorių, lemiančių kintamą skolinimo sandorių palūkanų normos dalį, per itin trumpą laiko tarpą smarkiai pakilo ir jau viršija 2 %. Naujausi ES infliaciniai rodikliai rodo tik gana nedidelį infliacijos lėtėjimo tempą, tad tikėtina, kad aukštos palūkanos greitu metu mažėti neturėtų.
Kylančios palūkanų normos verčia peržiūrėti esamas ir sudaromas naujas paskolų, kredito linijų, bendro iždo, garantijų ir kitų finansinių sandorių sutartis su asocijuotais fiziniais ar juridiniais asmenimis, tam kad būtų išlaikomas atitikimo rinkos kainai principas. Kitais žodžiais tariant, jeigu sutartinių kainų peržiūros veiksmai nebus atliekami laiku, versle iki šiol dažnai sutinkamos paskolų tarp asocijuotų asmenų sutartys, apsiribojusios fiksuotomis 2-3 % palūkanų normomis be kintamos dalies, gali susilaukti nepageidaujamo VMI dėmesio ar net mokestinės korekcijos, kartu nešančios ir baudas, delspinigius bei kitas nemalonias pasekmes, pvz., „nepatikimo“ mokesčių mokėtojo statusą.
Siekiant suvaldyti mokestines rizikas, tinkamai įkainojant sandorius su asocijuotais asmenimis ir/ar rengiant šią kainodarą pagrindžiančius dokumentus, svarbu pasitarti su mokesčių teisės aktus ir tarptautines EBPO rekomendacijas išmanančiais kainodaros tarp asocijuotų asmenų (angl. „transfer pricing“) srities ekspertais.
