Tai šen, tai ten Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse esančiuose apskaitos padaliniuose pradeda darbą apskaitos robotai – didelių pokyčių ateityje pranašai.
Prekybos naftos produktais bendrovės „Circle K“ (buvusi „Statoil“) Rygos paslaugų centre jau kurį laiką darbuojasi trys robotai. Aldona Jakutienė, degalų prekybos tinklo „Circle K“ paslaugų centro Rygoje Projektų ir procesų tobulinimo padalinio vadovė, pasakoja, kad robotai atlieka programuotas operacijas, kur reikia tam tikros logikos. Dažniausiai jie perkelia duomenis iš vienos apskaitos sistemos į kitą, atlieka daug monotoniško darbo reikalaujančias operacijas.
„Parenkame laiką, kada robotas pradeda dirbti ir kokias operacijas turi atlikti. Pavyzdžiui, nustatome, kad kas rytą jis turi perkelti mokėjimus iš banko į apskaitos sistemą, sudengti mokėjimus su sąskaitomis, išsiųsti priminimus, jeigu sąskaita neapmokėta“, – pasakoja p. Jakutienė.
Visi trys paslaugų centre dirbantys robotai yra vienodi, tačiau jų darbai paprastai skiriasi, nes vienas robotas vienu metu gali daryti tik vieną darbą.
Šiuo metu „Circle K“ Finansų skyriuje dirba 200 žmonių ir vienas robotas, jis sutaupo 400 valandų per mėnesį – vadinasi, atstoja du tris darbuotojus.
Robotas yra algoritmų rinkinys, galintis dirbti apskaitos sistemoje, kurią turi klientas. Robotas tiesiog išnaudoja jos galimybes, spaudo vietoj žmogaus reikalingus mygtukus.
Brangus malonumas
„Pradžia kaip visuomet nėra lengva – reikia išmokti atrasti vietas, kurias apsimoka robotizuoti, jas aprašyti, standartizuoti, vėliau laukia programavimo, testavimo darbai, tačiau paskui viskas juda kur kas lengviau“ – teigia p. Jakutienė.
Ji pripažįsta, kad robotas yra brangus malonumas – apie 10.000 Eur kainuoja robotas ir apie 100.000 Eur – programavimo darbai, paskui seka palaikymas ir priežiūra.
Linas Šneideris, konsultacijų bendrovės EY vyriausiasis darbo grupės vadovas, robotizavimo ekspertas, pabrėžia, kad kaina priklauso nuo automatizuotų procesų skaičiaus – vienam procesui automatizuoti reikia atlikti programavimo darbų už 8.000–10.000 Eur, dar 6.000–8.000 Eur kainuoja vienos darbo vietos licencija vieniems metams, prireiks vietos ir serveryje. Lietuvoje asmens, gaunančio 400 Eur po mokesčių per mėnesį, darbo vieta po visų mokesčių kainuoja 622 Eur, o per metus – 7.464 Eur. Jeigu asmuo gauna po mokesčių 700 Eur, per metus jo darbo vieta kainuoja 14.350 Eur.
„Europoje prieš dešimt metų pirmosios robotus pradėjo naudoti Didžiosios Britanijos draudimo bendrovės, prieš trejus ketverius metus jie pasiekė Skandinavijos šalis, o dabar beldžiasi ir į Lietuvą, – pasakoja p. Šneideris. – O Skandinavija jau pereina prie naujo laiptelio – dirbtinio intelekto robotų. JAV apie dirbtinį intelektą kalbama seniai.“
Anot EY specialistų, procesų automatizavimas aktualus ir vidutinėms, ir didelėms įmonėms – ilgainiui daugelis darbuotojų turės po vieną ar kelis virtualius darbuotojus. Robotams darbo rasti galima toli gražu ne tik buhalterio kabinete, tačiau ir prižiūrint tiekimo grandinę, samdant darbuotojus, tvarkant IT ūkį.
„Iki šiol apskaitos darbai buvo iškeliami į mažų atlyginimų šalis, dabar jie automatizuojami, todėl jų sąnaudos dar labiau mažėja“, – aiškina p. Šneideris.
Anot jo, šiuo metu EY dirba su keliais robotizavimo projektais Lietuvoje, kalbasi su apskaitą tvarkančiomis įmonėmis, diegia šią naujovę ir savo ūkyje. EY teikia ir apskaitos tvarkymo paslaugas.
„EY robotai tikrins duomenis su išoriniais šaltiniais – PVM kodus su PVM kodais tarptautinėje jų bazėje, taip pat tvarkys pirminių apskaitos dokumentų surašymą“, – teigia p. Šneideris.
Laimis Jančiūnas, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narys, pažymi, jog apie galimybę importuoti dokumentą pirmą kartą buhalteriai išgirdo prieš septynerius metus. Tokia funkcija puikiai tinka įmonėms, kurios turi daug vienodų procesų. Mažoms įmonėms tokias operacijas kol kas pigiau atlikti rankiniu būdu, tačiau augant algoms ir duomenų srautams daugelis jų taip pat bus priverstos galvoti apie automatizavimą.
„Lietuvoje apskaita nuolat modernizuojama. Vos prieš kelis metus automatinis banko operacijų importas ar automatinis sąskaitų generavimas buvo naujovė, dabar tai kasdienybė. Fizinius dokumentus išstumia elektroniniai, o parašas paprastu rašikliu tampa akmens amžiaus relikvija. Išmaniosios telefono programėlės padeda įrašinėti VMI, „Sodros“ ir kt. įstaigų pokalbius ir nebelaukti raštiškų atsakymų. Įmonių buhalteriai suka galvas, kaip sujungti ir automatizuoti skirtingas sistemas, o buhalterio specialybė transformuojasi į IT specialisto-konsultanto-analitiko“, – pažymi p. Jančiūnas.
Yra ir kliūčių
Danguolė Pranckėnienė, audito bendrovės UAB „Moore Stephens Vilnius“ savininkė, atkreipia dėmesį, kad automatizavimo kelyje nemažai ir kliūčių.
„Tam tikras barjeras yra duomenų iš pirminių sąskaitų suvedimas į apskaitos sistemas – yra sąskaitų atpažinimo programos, bet jeigu pasitaiko tik kitoks sąskaitos formatas, kas nors kliento įmonėje pasikeičia, buhalterija lūžta“, – teigia p. Pranckėnienė.
Anot jos, automatizavimo galima imtis, kai yra dideli vienodų operacijų srautai, be to, reikia daug investuoti į IT, o apskaitos bendrovių klientai dažniausiai yra mažos įmonės, kurios už paslaugas moka visai nedidelius pinigus.
Genadijus Makuševas, audito ir apskaitos bendrovės „Grant Thornton Baltic“ direktorius, tvirtina, kad automatizavimas yra apskaitos ateitis, tačiau pripažįsta, jog šioje srityje reikia dar daug ką nuveikti.
„Kolegų Skandinavijoje patirtis rodo, kad robotai atpažįsta apie 80% sąskaitų, todėl tenka dirbti ir už juos, tikrinti jų darbą“, – teigia p. Makuševas.
Vis dėlto apskaitos ekspertai pripažįsta, kad robotizavimo tendencijos sumažins duomenis suvedančiųjų skaičių. Tai taip pat gali paskatinti apskaitos paslaugų koncentraciją tokią paslaugą teikiančiose įmonėse ir tokių įmonių konsolidaciją.
Gali atpigti
Ponas Šneideris pabrėžia, kad pirminiai apskaitos dokumentai suvedami naudojant priemones Optical Character Recognition (OCH), kurios turi nemažai apribojimų – ypač kai joms tenka susidurti su lietuvių kalba.
„OCR veikia nepakankamai veiksmingai, o jeigu pasitaiko daug skirtingų sąskaitų – jos darbas dar pablogėja. Robotą galima išmokyti dirbti su skirtingomis sąskaitų formomis, tačiau jeigu sąskaitų formų yra daug, tada neapsimoka to daryti, nes tampa labai brangu“, – komentuoja p. Šneideris.
Organizacijos šias problemas sprendžia keliais būdais. Vienos įmonės automatizuoja ne visą procesą, dalį jo palieka darbuotojams. Pavyzdžiui, darbuotojas suveda sąskaitos duomenis į MS Excel dokumentą, kurį vėliau naudoja robotas. Suvesdamas šiuos duomenis į IT sistemas, papildomai robotas gali atlikti patikrinimus ir skaičiavimus, jeigu tokie yra reikalingi. Kitos organizacijos savo tiekėjus įpareigoja, kad jie teiktų e. sąskaitas.
Vietoj nestruktūrizuoto dokumento, kurio duomenims nuskaityti reikia naudoti OCR, naudojamas struktūrizuotas, standartizuotas dokumentas (pavyzdžiui, XML dokumentas). Jį gali naudoti mašininio skaitymo priemonės šiuos duomenis importuojant į reikalingas sistemas. Jeigu klientai to negali padaryti, jų paprašo papildomai susimokėti sąskaitos apdorojimo mokestį. Kaip kiekviena technologija ateityje turėtų atpigti ir robotų licencijos.
„Jau yra tam tikrų robotizavimo apraiškų, kurie siūlomi už dyką – pavyzdžiui, „Apple“ įsigijo programėlę „Workflow“ ir padarė prieinamą ją už dyką. Ji padeda automatizuoti daugelį operacijų mobiliajame telefone“, – pasakoja p. Šneideris. Įvairius robotizavimo sprendimus kuria daugelis IT milžinų.
Plačiau: http://vz.lt/finansai-apskaita/2017/04/18/i-apskaitos-skyrius-lietuvoje-ateina-robotai#ixzz4efz7TPnK
