Naujausi audito, konsultacijų ir apskaitos bendrovės „Grant Thornton Baltic“ tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos verslo rinkoje dominuoja globalios tendencijos – per ateinančius metus neplanuojama jokia žymesnė eksporto plėtra. Nepaisant to, Lietuvos verslininkai nusiteikę optimistiškai. Jie tikisi, jog Lietuvos ekonomikos augimą skatins besiplečianti vidaus paklausa, didėjančios investicijos ir augantis darbo užmokestis. O tai leidžia prognozuoti didesnes pajamas ir augančius pelnus.

Verslininkų pasirinkimui atsigręžti į vidaus vartojimo rinkas, vietoje eksporto apimčių didinimo, daugiausiai įtakos turėjo dabartinė situacija tarptautinėje rinkoje. Lietuvos verslas sėkmingai persiorientavo į Vakarų rinkas, stiprėja ir euro zona. Visgi, daug neaiškumo atnešė Didžiosios Britanijos referendumas, kurio metu britai nutarė pasitraukti iš ES. Įvykęs „Brexit“ ne tik per naktį neigiamai paveikė Didžiosios Britanijos ekonomiką, bet ir kitų šalių verslininkus. Pastaruosius susiklosčiusi situacija privertė bent kurį laiką atsargiau žvelgti į Didžiosios Britanijos rinką. Lietuvos eksporto plėtros stabtelėjimui įtakos turi ir kurį laiką neatšylantys politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija bei per Europą nusiritusi teroro išpuolių banga. Galiausiai, eksportas į tokias dideles rinkas, kaip JAV ar Kinija, reikalauja ilgų derybinių procesų, taip pat pajėgumų gaminti ir eksportuoti gana didelius prekių kiekius. Tai nereiškia, kad Lietuvos verslininkams durys į šias rinkas neatsivers, tiesiog siekiant spartinti ir lengvinti procesus, jiems tikslinga susiburti į klasterius. Tik susikooperavusios Lietuvos įmonės turės didesnes produkcijos eksporto apimtis ir bus patrauklesnės Amerikos ir Kinijos pirkėjams.

Nepaisant to, jog eksporto plėtrai aplinkybės nėra pačios palankiausios, orientacija į vidaus rinką neturėtų būti vertinama kaip „iš bėdos“. Be anksčiau minėtų augančių investicijų ir gyventojų pajamų, potencialą atspindi ir naujai besikuriantis smulkusis bei vidutinis verslas: lyginant su 2015 metų pradžia, šiemet tokių įmonių skaičius išaugo 4,5 proc. Galime pasidžiaugti, kad augant perkamajai galiai pamažu atsiranda daugiau paslaugų ir prekių, kurių anksčiau Lietuvoje nebuvo (pvz., „Uber“), toliau auga ir užsienio įmonių paslaugų centrų perkėlimas į Lietuvą.

Kaip verslininkai plėtos verslą per artimiausius metus? Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis (34 proc.) respondentų planuoja vidaus rinkai pristatyti naujus produktus ir paslaugas, kiek mažiau (32 proc.) planuoja didinti pardavimus, o 30 proc. sieks imtis produktyvumą skatinančių iniciatyvų – optimizuos veiklos procesus, didins našumą, galiausiai, orientuosis į didesnio konkurencinio pranašumo įgijimą.

Visgi augantis vartojimas neužtikrina sėkmingos plėtros savaime, verslininkai turės sugebėti susidoroti su tokiais kylančiais iššūkiais kaip kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Tyrimo duomenimis, net kas antras verslininkas nurodė susiduriantis su šia problema. Tai ne tik neleidžia įmonei išnaudoti rinkos potencialo kiekybine prasme, bet ir stabdo galimybes įgyvendinti novatoriškus ar naujausių technologijų reikalaujančius projektus apskritai. Situacijos negerina ir tai, kad nemaža dalis jaunų specialistų, baigusių studijas universitete, dažniausiai neturi reikiamų praktinių įgūdžių iškart įsilieti į darbo rinką, tad darbdaviai pastaruosius privalo apmokyti. Tai reiškia ne tik papildomas išlaidas darbuotojo kvalifikacijos auginimui, bet ir kurį laiką dėl patirties trūkumo neišvengiamą mažesnį darbo našumą. Šias problemas padėtų spręsti darbo jėgos iš išorės pritraukimo iniciatyvos. Pavyzdžiui, palengvinta vizų išdavimo tvarka skatintų į Lietuvą atvykti užsienio studentus. Taip pat būtini veiksmai, nukreipti į išvykusiųjų iš Lietuvos grąžinimą, ypatingai svarbu į darbo rinką grąžinti Lietuvos jaunimą.

Kalbant apie iššūkius Lietuvos verslui, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog ryžtingai plėtros planus dėlioti sudėtinga, kai vis dar išlieka neaiškumas dėl darbo kodekso nuostatų. Kuo didesnis pastovumas, tuo drąsiau verslas gali planuoti verslo plėtrą. Juk ji paprastai dėliojama ne vieneriems metams į priekį.

„Grant Thornton tarptautinė verslo apklausa“ (IBR) buvo parengta naudojant interviu metodą, kurio metu apklausta daugiau nei 2500 respondentų, kuriuos sudarė įmonių vadovai, direktoriai, valdybos nariai ar kiti aukštesnio rango vykdomieji vadovai iš įvairių verslo sektorių. Apklausa buvo rengta 2016 m. gegužės ir birželio mėn. laikotarpiu. 

Apie UAB „Grant Thornton Baltic“

UAB „Grant Thornton Baltic“ yra sparčiausiai pasaulyje nuo 2011 m. augančios audito įmonių grupės „Grant Thornton International Ltd“ narė. „Grant Thornton Baltic“ veiklą vykdo 22 metus ir yra viena ilgiausiai veikiančių ir didžiausią patirtį turinčių apskaitos bendrovių Baltijos šalyse.

UAB „Grant Thornton Baltic“ teikia kompleksines paslaugas visose trijose Baltijos šalyse. Bendrovė atlieka vidaus ir išorės auditą, teikia kitas su auditu susijusias paslaugas, mokesčių konsultavimo, teisines, apskaitos, užsakomąsias vyriausiojo finansininko ir apskaitininko paslaugas, finansų ir verslo, įskaitant sujungimo ir įsigijimo, konsultacijas.

Prestižinis apskaitos leidinys „International Accounting Bulletin“ 2015 m. pripažino „Grant Thornton“ tinklą geriausiu darbdaviu pasaulyje.

Daugiau informacijos teirautis:

Kristina Rakauskaitė, Grant Thornton Baltic UAB rinkodaros ir komunikacijos vadovė, tel. 8610 20635, e. paštas kristina.rakauskaite@lt.gt.com.