Naujienlaiškis

Teisės ir mokesčių naujienos, Nr. 37

Mokesčių naujienos

Europos Komisija siūlo naujų priemonių, skirtų skaitmeninių įmonių apmokestinimui

Europos komisija pasiūlė naujas taisykles, palankias ekonomikos augimui, kurios padės sąžiningai apmokestinti skaitmeninį verslą. Komisija įvardino, jog 9 iš 20 didžiausių pasaulio bendrovių yra skaitmeninės, t.y. neturi arba beveik neturi fizinės veiklos vietos. Pateikti pasiūlymai yra tiesiogiai nukreipti į skaitmeninius verslus, tokius kaip socialinių tinklų bendrovės, bendradarbiavimo platformos ir internetinio turinio paslaugų tiekėjai.

Pirmuoju pasiūlymu siekiama reformuoti pelno mokesčio taisykles. Šis pasiūlymas suteiktų galimybę valstybėms narėms apmokestinti pelną gautą valstybės teritorijoje, net jei įmonės fiziškai joje nėra. Pasiūlyme teigiama, jog skaitmeninis verslas turėtų virtualią nuolatinę buveinę, jei atitiktų šias sąlygas:

  • Metinės pajamos valstybėje narėje būtų didesnės kaip 7 mln. EUR;
  • Mokestiniais metais įmonės paslaugomis naudotųsi daugiau kaip 100 000 naudotojų;
  • Aktyvūs paslaugų naudotojai sudarytų daugiau kaip 3 000 sutarčių.

Tikimasi, jog ši pelno mokesčio reforma, padėtų nustatyti realią sąsają tarp skaitmeninio pelno gavimo vietos ir jo apmokestinimo vietos.

Antrasis pasiūlymas siūlo nustatyti laikiną tam tikrų pajamų, gautų iš skaitmeninės veiklos, mokestį. Tikimasi, jog šiuo laikinų pasiūlymų valstybės narės galės iš karto pradėti gauti pajamas, užkirstų kelią skirtingoms nacionalinėms iniciatyvoms, kol bus priimti vieningi sprendimai. Šiuo pasiūlymu 3 % būtų apmokestinamos pajamos prie kurių vertės tiesiogiai prisideda vartotojai, pavyzdžiui:

  • Reklaminės erdvės pardavimo pajamos;
  • Skaitmeninio tarpininkavimo veiklos, palengvinančios tarpusavio prekybą, pajamos;
  • Duomenų, gautų naudojant naudotojo pateiktą informaciją, pardavimo pajamos.

Šie pasiūlymai dėl teisės akto bus pateikti Europos Tarybai priimti ir Europos Parlamentui, kad šis pateiktų savo nuomonę. Manoma, jog tokia tvarka turėtų būti įgyvendinta 2020 m.

Plačiau skaitykite čia.

 

 

Europos sąjunga atliko tyrimą. 2016 m. ES šalys prarado beveik 150 mlrd. EUR PVM pajamų

Europos komisijos naujausias tyrimas atskleidė numatytų PVM pajamų ir faktiškai surinktos sumos skirtumą. Nors siekiant pagerinti PVM surinkimą bei šio mokesčio administravimą ES padaryta didelė pažanga, tačiau valstybės narės dėl pernai Europos komisijos pasiūlytos platesnio pobūdžio reformos dar nesusitarė. Raginama iki 2019 metais įvyksiančių Europos parlamento rinkimų pereiti prie galutinės PVM sistemos. Taip pat pateiktoje ataskaitoje pateikiama platesnė išorės veiksnių analizė, tokių kaip, valstybės narės mokesčių administratoriaus struktūra, IT išlaidos skiriamos PVM administruoti.

Europos komisijos 2017 metų PVM reformos pasiūlymas:

  • Kova su sukčiavimu. Vidiniam prekių tiekimui tarp ES šalių šiuo metu taikomas 0% PVM. Jeigu siūlymas taps teisiniu reglamentavimu, tokiam prekių tiekimui bus taikomas prekės paskirties valstybės PVM tarifas.
  • Vieno langelio principas. Verslas prekiaujantis tarpvalstybiniu mastu, galės susimokėti apskaičiuojamą PVM vieno langelio principu, pavyzdžiui, šalyje, kurioje įmonė yra registruota. Galės savo kalba pateikti deklaracijas ir sumokėti PVM naudodamiesi vienu interneto portalu ir pagal tas pačias taisykles bei administracinius šablonus kaip savo šalyje. įmonėms bus paprasčiau vykdyti savo PVM prievoles. Dabar jau tokia nuostata galioja apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas, registruotis PVM mokėtoju tik vienoje valstybėje narėje ir visas savo PVM prievoles, susijusias su šiomis elektroninėmis paslaugomis, vykdyti per tą valstybę narę, kurioje asmuo užsiregistravo PVM mokėtoju, naudodamasis MOSS sistema.
  • „Paskirties vietos“ principas. Pagal paskirties vietos principą PVM galutinė suma visada mokama galutinio vartotojo valstybei narei. Tokia tvarka šiuo metu yra vykdoma teikiant E. paslaugas.
  • Mažiau biurokratijos. Supaprastintos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės, pagal kurias verslas vykdydamas tarpvalstybinę prekybą galės sąskaitas faktūras išrašyti pagal savo šalies taisykles.

Plačiau skaitykite čia.

 

 

Numatomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

Rugsėjo 28 d. Vyriausybė pritarė Pelno mokesčio pakeitimo projektui bei pateikė svarstyti pakeitimus LR Seimui. Pelno mokesčio pakeitimo įstatymo projektas parengtas perkeliant ir įgyvendinant dalį 2016 m. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos palūkanų ribojimo taisyklės, bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė ir kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto pajamų apmokestinimo taisyklės.

Naujos / keičiamos sąvokos.

Vieneto grupė. Atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas tikslinama (plečiama) vienetų grupės sąvoka, įtraukiant ir vienetus valdomus netiesiogiai, taip pat vienetus, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma daugiau kaip 25 % akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įgyti.

Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis subjektas. Pagal naujai parengtą įstatymo projektą pelno mokesčio įstatymas bus papildytas nauja sąvoka, šios sąvokos pagalba bus praplėsta šiuo metu taikomų pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtis. T.y. kontroliuojamu užsienio apmokestinamu subjektu bus laikoma ne tik kontroliuojamas užsienio apmokestinamasis vienetas, bet ir Lietuvos vieneto nuolatinė buveinė, kurios pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei pagal PMĮ 4 str. 1 dalį.

Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas. Naujame pelno mokesčio pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti naują sąvoką, pagal kurią, kontroliuojamu užsienio vienetu būtų laikomas užsienio vienetas, kuriame užsienio vienetas vienas arba kartu su kitais susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 % akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtines teises jas įgyti.

Nuolatinė buveinė. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma praplėsti nuolatinės buveinės sąvoką, nustatant jog nuolatine buveine būtų laikoma ne tik užsienio vieneto LR veikla, bet ir Lietuvos vieneto veikla užsienio valstybėje, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje.

Pozityviosios pajamos. Pelno mokesčio projektu, siūloma iš esmės keisti pozityviųjų pajamų apmokestinimo modelį, todėl pozityviųjų pajamų sąvoka praplečia taisyklių taikymo apimtį, ir yra glaudžiai susijusi su kontroliuojamoji užsienio vieneto sąvoka.  

Palūkanų ribojimo taisyklės.

Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma nustatyti palūkanų atskaitymo taisykles. Pagal naujas taisykles vienetas galėtų atskaityti palūkanų sąnaudas tada, kada jos neviršytų palūkanų pajamų, ir viršijančias palūkanų pajamas, kada jos ne didesnės nei 30 % vienetų apmokestinamojo EBITDA (apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamus atskaitymus). Tačiau siekiant sumažinti administracinę naštą ir išvengti mažesnės rizikos sandorius, ši taisyklė bus taikoma vienetams ir vienetų grupėms, kurių bendra palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas dalis bus mažesnė nei 3 000 000 eurų.

Pagal naują projektą, siūloma užtikrinti, jog visi mokėjimai ekonomiškai lygiaverčiai palūkanoms patektų į numatomą reguliavimą, todėl palūkanomis laikoma ir: atlygis už paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti skirstant pelną; atlygis už konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas; atlygis už finansavimą pagal islamo teisę; atlygis už lizingą (finansinę nuomą); į turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos; palūkanos, susietos su skolinto kapitalo grąža (pelnu, pajamomis); sąlyginės išvestinių finansinių priemonių arba apsidraudimo sandorių, susijusių su vieneto paskolomis, palūkanos; garantiniai mokėjimai pagal finansavimo sandorius; kitas atlygis, ekonomiškai lygiavertis palūkanoms; su visais šioje dalyje paminėtais mokėjimais susiję administravimo mokesčiai; su visais šioje dalyje paminėtais mokėjimais susijusi užsienio valiutos kurso pasikeitimo suma.

Bendroji antivengiminė norma.

Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma nustatyti bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, taikytiną visais atvejais apskaičiuojant pelno mokestį.„Apskaičiuojant pelno mokestį, neatsižvelgiama į darinį ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“Iki šiol ši taisyklė buvo taikoma dividendų apmokestinimui. Ši[VV1]  taisyklė jau dabar kelia abejonių, dėl įstatymo formuluotės aiškumo, bei mokesčių administratoriaus diskrecijos vertinant ar dariniai siekia išimtinai tik mokestinės naudos, bei kada mokestinė nauda yra dominuojantysis darinio tikslas. Įsigaliojus šiai taisyklei vertėtų susirūpinti vadinamųjų „holdingų“ turėtojams, bei pasitikrinti, ar toks darinys turi svarias komercines priežastis atspindinčias ekonominę realybę. Taip pat vertėtų pasitikrinti Kolektyvinių investicinių subjektų valdytojams, ar tokie vienetai nėra apsimestiniai ir sukurti tam, jog pasinaudotų tam tikromis lengvatinėmis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir išvengtų apmokestinimo arba reikšmingai jį sumažintų. Tikimasi, jog aiškumo bendrajai antivengiminei normai suteiks mokesčių administratoriaus išaiškinimas, bei tarptautinė teismų praktika.

Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų apmokestinimo taisyklės.

Pozityviosios pajamos yra užsienio kontroliuojamų vienetų ne aktyvios veiklos pajamos, t. y. palūkanų pajamos, autorinis atlyginimas, lizingo (finansinės nuomos) pajamos, turto vertės padidėjimo pajamos, dividendai ir kitos pajamos. Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti pozityviųjų pajamų apmokestinimo modelį.

Pirma, praplečiama šiuo metu taikoma pozityviųjų pajamų taikymo apimtis, t.y. taisyklės bus pradėtos taikyti ir Lietuvos vienetams, turintiems nuolatinių buveinių, kurių pajamos neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę pagal PMĮ 4str. 1d. Tokiu būdu siekiama, kad sumažėtų mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo rizika, kuomet veikla perkeliama į užsienio valstybėse esančias Lietuvos vieneto nuolatines buveines, kurioms taikomas mažesnis pelno apmokestinimas.

Antra, siūloma atsisakyti LR finansų ministro 2002 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 24 „Dėl Užsienio valstybių arba zonų, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, ir Užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašų patvirtinimo“ ir Pelno mokesčio įstatyme nustatyti dvi sąlygas, kurias atitinkantys subjektai turėtų taikyti pozityviųjų pajamų taisykles. Pirmiausia tikrinama ar kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos iš pasyvios veiklos viršija 1/3 visų jo mokestinio laikotarpio pajamų, tada vertinama, ar kontroliuojamojo užsienio subjekto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo jo pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis nei 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo jo pajamų pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Toks reguliavimas padės padidinti apmokestinimo efektyvumą, nes taisyklės bus taikomos ne tik ten kur mažas nominalus pelno mokesčio tarifas, tačiau ir tose teritorijose, kur apmokestinimo lygį nulemia taikomos mokesčių lengvatos. Sunerimti nereikėtų tiems kontroliuojamiems užsienio subjektams, kurie vykdo faktinę ekonominę veiklą t.y. kai subjektas turi darbuotojų ir naudoją turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti toje valstybėje, pozityviųjų pajamų taisyklės jiems nebus taikomos.

Plačiau apie numatomus pelno mokesčio pakeitimus, skaitykite čia.

 

 

Mokesčių administravimas

Pakeistas PMĮ 24 str. komentaras dėl PVM sąnaudų.

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atnaujintą PMĮ 24 str. 2 dalies komentarą, kuriame priminė, jog nuo 2018 metų PVM mokėtojas, norėdamas pasinaudoti reprezentacijai skirtų prekių ir paslaugų pirkimo PVM atskaita, turi atsižvelgti į pasikeitusias PMĮ 22 str. 3 dalies nuostatas, pagal kurias iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 50 proc. reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 proc. visų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį.

Plačiau skaitykite čia.

 

VMI papildė pelno mokesčio įstatymo taikymo tvarką, parengė PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1-3 punktų ir 16-1 dalies komentarus.

Nuo 2018 sausio 1 dienos Laisvosiose ekonomikos zonose įregistruotoms įmonėms keitėsi apmokestinimo tvarka, todėl VMI papildė LEZ apmokestinimą reglamentuojančių straipsnių komentarus. Primenant keitėsi lengvatos taikymo trukmė, nuo 2018 m. įsteigtoms įmonėms atitinkančioms nustatytas sąlygas 10 metų yra nemokamas pelno mokestis, 6 – mokamas 50 %. Tuo tarpu iki 2017 gruodžio 31 d. 6 metus yra nemokamas, o 10 – mokama 50 % pelno mokesčio.

Pagal 16-1 dalies pateiktą VMI paaiškinimą PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta lengvata Laisvos ekonominės zonos teritorijoje įsteigtos ir vykdančios ūkinę-komercinę veiklą įmonės galės pasinaudoti net ir tada, kai dar nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Tai reiškia, kad PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos mokestinės lengvatos zonos įmonėms taikomos tada, kai įmonė realiai vykdo veiklą Laisvos ekonominės zonos teritorijoje, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė.

Plačiau skaitykite čia.

 

Nuo 2020 m. trumpesni senaties terminai.

Šiuo metu mokesčių administravimo įstatyme nustatytas bendrasis penkerių metų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas. Nuo 2020 m. nustatoma tokia senaties terminų sistema: bendrasis senaties terminas – treji metai (dabar yra nustatytas penkerių metų terminas). Sudėtingesniems atvejams ir nepatikimiems mokesčių mokėtojams ir kitais atvejais, pavyzdžiui sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijai, bus taikomas 5 metų terminas[VV2] [GJ3] , o išimtiniais atvejais – 10 metų.

 

 

Teismų praktika

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-09-27 priėmė nutartį, kurioje kilo ginčas dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties taikymo. 

Pareiškėjas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM, nors sąskaitą išrašiusi įmonė šį sandorį vienašališkai patikslino – sumažino mokėtiną PVM, nes žemės sklypų pardavimo sandorius deklaravo kaip PVM neapmokestinamus. Atitinkamai, gavęs šios bendrovės išrašytas kreditines sąskaitas faktūras, Pareiškėjas privalėjo patikslinti PVM atskaitą.

Mokesčių inspekcija nurodė, kad Įmonė dėl žemės sklypų pardavimo sandorių pardavimo PVM nedeklaravo, o Pareiškėjas pagal PVM sąskaitą faktūrą atskaitė pirkimo PVM ir, nutraukus lizingo sutartis, deklaruotas pardavimo PVM sudarė tik PVM apskaičiuotas nuo apmokėtos nekilnojamojo turto vertės sumos, todėl biudžetui buvo padaryta PVM žala.

Ginčas kilo dėl Mokesčiu administravimo įstatymo taikymo, 68 str. 1 dalyje nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties.

LVAT konstatavo: „Kadangi pavedimas tikrinti buvo išrašytas tik 2013 m. gruodžio 18 d., o ginčas, kaip buvo konstatuota šiame baigiamajame teismo akte, kilo dėl 2007 m. kovo mėn. mokėtino (atskaitytino) PVM, sutiktina su Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skundžiamu atsakovo Sprendimu nurodytos pareiškėjui sumokėti PVM ir su juo susijusios sumos buvo apskaičiuotos pažeidžiant Mokesčių administravimo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą.“

Teismo nutartį galite rasti čia.

 

Europos teisingumo teismo praktika dėl PVM atskaitos.

Gamesa, pagal Rumunijos teisę Bukarešte (Rumunija) įsteigta bendrovė, vykdo vėjo jėgainių parkų montavimo, įrengimo ir priežiūros veiklą. Ji pasinaudojo teise į PVM atskaitą už įsigijimus pateikdama PVM deklaraciją. Nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2011 m. gegužės 24 d. Gamesa buvo pripažinta veiklos nevykdančia mokesčių mokėtoja, nes per kalendorinį pusmetį nevykdė jokių įstatyme numatytų deklaravimo pareigų. Dėl šios priežasties po mokestinio patikrinimo, Gamesa gavo pranešimą apie mokėtiną mokestį, kuriuo jai buvo atsisakyta suteikti teisę į PVM atskaitą ir paskirta bauda dėl to, be kita ko, kad ji neturėjo teisės į atskaitą už įsigijimus, atliktus jos veiklos nevykdymo laikotarpiu.

Teismas konstatavo, PVM direktyvą reikia aiškinti taip, kad ji draudžia tokius nacionalinės teisės aktus, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, kurie leidžia mokesčių administratoriui nesuteikti apmokestinamajam asmeniui, atlikusiam įsigijimus per laikotarpį, per kurį jo PVM mokėtojo kodas buvo panaikintas dėl nepateiktų mokesčio deklaracijų, teisės į PVM, susijusio su tais įsigijimais, atskaitą remiantis po jo mokėtojo kodo aktyvavimo iš naujo pateiktomis PVM deklaracijomis ar išrašytomis sąskaitomis faktūromis vien dėl to, kad įsigijimai buvo atlikti per veiklos nevykdymo laikotarpį, nors esminiai reikalavimai įvykdyti, o teise į atskaitą nesinaudota sukčiaujant ar piktnaudžiaujant.

Plačiau apie ESTT bylą galite skaityti čia.