Naujienlaiškis

Teisės ir mokesčių naujienos, Nr. 36

Mokesčių naujienos

 

Gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos

Darbdavio „Sodros“ įmokų perkėlimas darbuotojams, GPM tarifai ir kt.

Numatyta, kad darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, todėl darbdavys privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.

Pagal esamą reglamentavimą reikės keisti visų darbuotojų darbo sutartis. Kadangi Lietuvoje dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų yra virš 1,2 mln., tai reikšminga administracinė našta verslui. Grant Thornton Baltic inicijavo diskusiją su institucijomis, siekiant kad analogiškai euro įvedimo atvejui, darbo sutarčių privalomai keisti nereikėtų.

Nuo 2019 m. gyventojų pajamoms bus taikomi tokie GPM tarifai:

GPM objektas / Pajamų rūšis

GPM tarifas

Individualios veiklos pajamos

15%

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos

15%

Dividendai, MB narių, IĮ ir ŪB pajamos iš paskirstytojo pelno, kurios nėra DU

15%

Nuomos, NT, vertybinių popierių ar kito turto pardavimo pajamos iki 120 VDU

15%

Nuomos, NT, vertybinių popierių ar kito turto pardavimo pajamos, viršijančios 120 VDU

20%

Darbo užmokestis iki 120 VDU

20%

Darbo užmokesčio dalis, viršijanti 120 VDU (2020 m. – 84 VDU, 2021 m. – 60 VDU)

27%

 

Pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo buvęs neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą galite rasti čia.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą galite rasti čia.

Finansų ministerijos teiktą mokesčių ir šešėlio mažinimo reformos suvestinę galite rasti čia.

 

Pelno mokestis

Projektas dėl papildomo palūkanų atskaitymo ribojimo

Finansų ministerijos parengtame PMĮ 301 str. projekte numatytas papildomas palūkanų atskaitymo ribojimas – jeigu įmonės palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, bus galima iš pajamų atskaityti ne daugiau kaip 500 000 Eur palūkanų sąnaudų, arba, ne daugiau kaip 30% vieneto apmokestinamojo EBITDA.

Šiuo metu Lietuvoje jau galioja tiek „ištiestosios rankos“ principo reikalavimas, tiek ir „plonosios kapitalizacijos“ taisyklė, numatanti, kad iš kontroliuojančių skolintojų skolintas kapitalas negali viršyti nuosavo kapitalo daugiau kaip keturis kartus (palūkanos nuo viršijančios dalies laikomos neleidžiamais atskaitymais). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) byloje Nr. EA-305-438/2018 išaiškino, kad „plonosios kapitalizacijos“ taisyklė taikoma tik jei įrodomas piktnaudžiavimo teise, sudarius apsimestinius ir pan. sandorius, faktas.

Palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklių suvestinė pateikiama lentelėje žemiau.

Lygmuo

Pagrindas

Kam ir kaip taikoma?

1(esamas)

PMĮ 40 str. bei FM 1K-123 („ištiestosios rankos“ principas ir kainodaros taisyklės)

Sandoriai tarp asocijuotų asmenų privalo būti vykdomi „ištiestosios rankos“ principu, o kainodaros dokumentacija tampa privaloma, jeigu įmonės pajamos viršija 2,9 mln. Eur per metus. Jei mokamos palūkanų normos aukštesnės nei rinkoje, viršijanti dalis gali būti pripažinta neleidžiamais atskaitymais. Paskolos davėjui suteikus paskolą per žemomis palūkanų normomis, negautos palūkanos laikytinos apmokestinamosiomis „menamomis“ pajamomis.

2 (esamas)

PMĮ 40 str. bei LRV nutarimas Nr. 1575 („plonoji kapitalizacija“)

Taikoma 4:1 „plonosios kapitalizacijos“ taisyklė. LVAT praktika reikalauja, kad piktnaudžiavimo faktą turi įrodyti mokesčių administratorius. Taisyklės galima netaikyti, jei galima pagrįsti, kad paskola tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta tarp nepriklausomų (nesusijusių) asmenų.

3 (būsimas)

PMĮ 301 str. (projektas) – 30% EBITDA / <500 tūkst. EUR ribojimas

Jei palūkanų sąnaudų dalis viršys palūkanų pajamas daugiau kaip 500 tūkst. Eur, bus atskaitoma ne didesnė kaip 30% vieneto apmokestinamojo EBITDA suma. Egzistuoja išimtys: i) pagal grupės išorinio skolinimosi rodiklį, ii) finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms, iii) viešojo intereso projektams. Neatskaitytų palūkanų sąnaudų suma galės būti perkeliama 5 vėlesnius metus.

 

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą galite rasti čia.

 

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, susiję su pelno nesiekiančių vienetų apmokestinamuoju pelnu

Nuo 2019 m. keičiasi pelno nesiekiančių vienetų pelno mokesčio režimas. Pagal PMĮ 5 str. 2 d. tokių vienetų pirmasis mokestinis laikotarpis bus apmokestinamas 0% pelno mokesčio tarifu, jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršys 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršys 300 tūkst. Eur. Jei bus išlaikytos minėtos sąlygos, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamas pelnas bus apmokestinamas taikant 5% pelno mokesčio tarifą.

Taip pat Pelno mokesčio įstatymo 463 str. numatytos lengvatos pelno nesiekiantiems vienetams, kurie galės sumažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.

Plačiau apie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą galite rasti čia.

 

Abipusio susitarimo procedūra (MAP) dėl DAIS ar kainodaros

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patvirtino taisykles dėl abipusio susitarimo procedūros (MAP) inicijavimo ir vykdymo

Taisyklės taikomos mokesčių mokėtojams konsultuojantis dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių (DAIS) ar Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (Konvencija) nuostatų, siekiant išspręsti dvigubo apmokestinimo panaikinimo klausimą.

Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, Lietuvos mokesčių mokėtojai gali kreiptis į Lietuvos VMI, kuri gali inicijuoti abipusio susitarimo procedūrą su užsienio valstybės (su kuria sudaryta dvigubo apmokestinimo sutartis (DAIS)) mokesčių inspekcija, kai siekiama išspręsti įvairius dvigubo apmokestinimo klausimus, kaip pvz., kurioje valstybėje turėtų būti apmokestintas nuolatinės buveinės pelnas ir t.t..

Taisyklėse, be kita ko, numatyta, kad kitos valstybės mokesčių administratoriaus atlikti kontroliuojamųjų sandorių kainos koregavimai nelaikomi suteikiančiais pagrindą sumažinti apmokestinamąjį pelną Lietuvoje, tikslinant apskaitos dokumentus ar mokesčio deklaracijas. Lietuvos mokesčių mokėtojas turės pateikti patikslintą mokesčio deklaraciją tik tada, kai VMI priims sprendimą sutikti su atliktu koregavimu ar jo dalimi, išskyrus atvejus, kai dėl šio klausimo buvo atliekamas mokestinis patikrinimas.

Patvirtintas abipusio susitarimo procedūros taisykles galite rasti čia.

 

Daugiašalė konvencija kovai prieš mokesčių vengimą

Seimas ratifikavo daugiašalę konvenciją, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui

Konvencija įtvirtina bendrąją kovos su mokesčių vengimu taisyklę, kuri teigia, kad lengvatos pajamos nesuteikiamos, jei yra pagrindas daryti išvadą, kad lengvata buvo pagrindinis bet kurio susitarimo ar sandorio tikslas. Ši taisyklė bus įtraukta į kiekvieną DAIS, kuriai taikoma konvencija. Konvencija taip pat keis nuolatinės buveinės ir kitas reikšmingas apmokestinimui sąvokas.

Šiuo metu iš valstybių, su kuriomis Lietuva yra sudariusi dvišales sutartis dėl dvigubo apmokestinimo, konvenciją yra ratifikavusios Austrija, Slovėnija, Lenkija, Serbija, Meno sala (Isle of Man), Džersis (Jersey), Naujoji Zelandija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Atitinkamai, nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos DAIS su šiomis valstybėmis pakeis ir papildys Konvencijos nuostatos. Kaip keisis DAIS su kiekviena valstybe, galite rasti oficialiame EBPO šaltinyje čia. Rekomenduojame mokesčių mokėtojams pasitikrinti ir aptarti su Grant Thornton mokesčių konsultantais, kaip konkrečiai keisis jiems aktualios DAIS.

Konvencijos ratifikavimo įstatymą galima rasti čia.

 

Mokesčių administravimas

Apibrėžti minimalūs mokesčių mokėtojų patikimumo kriterijai ir kiti pakeitimai

Minimalūs mokesčių mokėtojų patikimumo kriterijai bus taikomi juridiniams asmenims bei fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Laikoma, kad mokesčių mokėtojai atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus kai:

  • Asmenims per paskutinius trejus metus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, už nepagrįstą PVM atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą ir kt., bei dėl vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 Eur mokesčių;
  • Asmenys per paskutinius trejus metus nebuvo bausti už nelegalų darbą;
  • Asmenys per paskutinius trejus metus nebuvo teisti už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai;
  • Juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus nebuvo paskirta 1 500 Eur ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą pagal atitinkamus Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) straipsnius.

Mokesčių administravimo įstatyme taip pat patikslinti mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminai. Bendra taisyklė, kad mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius 3 praėjusius kalendorinius metus. Tačiau, numatytos išimtys, kai mokesčių administratorius galės perskaičiuoti mokesčius ir už 5 metų (pvz., apskaičiuojamas GPM, mokesčių mokėtojas neatitinka minimalių mokesčių mokėtojų kriterijų, peržiūrimi susijusių asmenų sandoriai ir kt.) ar 10 metų (pvz., nusikaltimu padaroma didelė žala valstybei) laikotarpius.

Mokesčių mokėtojams taip pat nustatyta galimybė iki 2019 m. liepos 1 d. savanoriškai deklaruoti nesumokėtus mokesčius už laikotarpius iki 2018 m. gruodžio 31 d., bei per 2 metus savanoriškai sumokėti nesumokėtus mokesčius. Už šiuos laikotarpius mokesčių mokėtojai bus atleidžiami nuo delspinigių skaičiavimo.

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus galite rasti čia.

 

Teisingumo teismo praktika PVM srityje

ESTT byla aktuali PVM klausimais įmonėms, supirkinėjančioms ir pardavinėjančioms tauriuosius metalus ir brangakmenius

Pagal metalo rūšį ir grynumą suskirstytus neatpirktus užstatus Latvijos įmonė pardavė kitiems PVM apmokestinamiesiems asmenims. Šiems sandoriams buvo pritaikytas specialus PVM tarifas ir sumokėtas PVM už skirtumą tarp tauriųjų metalų dirbinių įsigijimo ir pardavimo kainos. Latvijos mokesčių administratorius atliko Latvijos įmonės PVM patikrinimą ir priėjo prie išvados, kad ji perpardavė dirbinius iš tauriųjų metalų kaip atliekas, bet ne kaip naudotas prekes, todėl nusprendė pareikalauti iš Latvijos įmonės papildomai sumokėti PVM.

ESTT nagrinėjamoje byloje pasisakė, kad PVM direktyvos 311 straipsnio 1 dalies 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „naudota prekė“ neapima naudotų prekių, kuriose yra tauriųjų metalų ir brangakmenių, jeigu šios prekės yra nebetinkamos tam, kad galėtų atlikti savo pirmines funkcijas, ir neišsaugojo šiems metalams ir brangakmeniams būdingų funkcijų, o tai atsižvelgdamas į visas objektyvias aplinkybes turi patikrinti nacionalinis teismas.

Daugiau apie ESTT bylą galite sužinoti čia.

 

ESTT byla dėl teisės į PVM atskaitą turtui, skirtam tiek PVM apmokestinamajai, tiek ir PVM  neapmokestinamajai veiklai

Nacionalinio mokesčių administratoriaus vadovas ir Ryjevo savivaldybė (Lenkija) kreipės į ESTT dėl to, kad viešosios teisės reguliuojama įstaiga siekė pasinaudoti teise į PVM atskaitos tikslinimą dėl įsigyto ilgalaikio nekilnojamojo turto, kuris galėjo būti naudojamas tiek apmokestinamajai, tiek neapmokestinamajai veiklai, bet buvo naudojamas tik neapmokestinamajai veiklai. Viešosios teisės reguliuojama įstaiga aiškiai neišreiškė savo ketinimo priskirti šį turtą prie apmokestinamosios veiklos, tačiau neatmetė galimybės jį naudoti tuo tikslu.

ESTT nagrinėjamoje byloje pasisakė, kad Direktyvos straipsnius ir PVM neutralumo principą reikia aiškinti taip, kad jie nedraustų, kad viešosios teisės reguliuojama įstaiga galėtų pasinaudoti teise į PVM atskaitą dėl turto, skirto tiek apmokestinamajai, tiek ir neapmokestinamajai veiklai, nepriklausomai nuo to, kad turtas buvo naudojamas tik neapmokestinamajai veiklai.

Daugiau apie ESTT bylą galite sužinoti čia.

 

Grant Thornton pasaulinis kainodaros („transfer pricing“) taisyklių gidas

Grant Thornton International parengė 68 valstybių kainodaros taisyklių gidą, aprašantį esminius reikalavimus, metodikas, išimtis, sankcijas ir kitą aktualią informaciją kainodaros tarp asocijuotų asmenų („transfer pricing“) srityje. Kainodaros taisyklių gidą galite rasti čia. [ 2165 kb ]

 

Teisės naujienos

 

Administraciniai nusižengimai

Už metinių ataskaitų nepateikimą ar neteisingą pateikimą Juridinių asmenų registrui juridinio asmens vadovui nuo 2019 m. sausio 1 d. galės būti skiriama administracinė nuobauda.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą rasite čia.

 

Viešieji pirkimai

Tiekėjai, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nuo 2019 m. sausio 1 d. negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šie kriterijai išdėstyti taip pat nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Mokesčių administravimo redakcijos 401 straipsnyje:

1. Per trejus metus iki vertinimo nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą ir pan. nusižengimus ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15.000 Eur mokesčių.

2. Per trejus metus iki vertinimo nebuvo baustas už nelegalų darbą.

3. Įmonė ar jos vadovas nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėta praturtėjimą ir pan.

4. Per metus iki vertinimo nebuvo paskirta 1.500 Eur ar didesnė bauda už tam tikrus administracinius nusižengimus.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimą rasite čia.

 

Asmens duomenų perdavimas

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius patvirtino Leidimų perduoti asmens duomenis į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms išdavimo tvarkos aprašą, kuris nustato duomenų valdytojų prašymų dėl leidimų perduoti asmens duomenis į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms išdavimo pateikimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Leidimų išdavimo tvarką.

Su aprašu susipažinti galite čia.

 

Asmens duomenų apsauga

2018 m. liepos 16 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcija, kuri atitinka ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas. Šioje redakcijoje numatyta:

1. Priežiūros institucijų kompetencija;

2. Priežiūros institucijų atliekamo pažeidimų nagrinėjimo procedūra;

3. Priežiūros institucijų administracinių nuobaudų skyrimo tvarka;

4. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimų perduoti asmens duomenis į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms išdavimo tvarka;

5. Asmens kodo tvarkymo ypatybės.

Su įstatymo redakcija susipažinsite čia.

 

Civilinis procesas

Pasikeitė Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatos, kurios numato, jog nuo 2018 m. gruodžio 1 d. bus sumažinti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžiai. Taip pat nuo 2018 m. spalio 1 d. išieškojimą į skolininko paskutinį būstą, kuriame jis gyvena, bus galima nukreipti tik, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 eurų, (nustato dvigubai didesnę skolos sumą nei, kad numatyta aktualioje CPK redakcijoje).

Daugiau informacijos čia.

 

Teisingumo teismo praktika duomenų apsaugos srityje

ESTT pripažino, jog socialiniuose tinkluose esančio gerbėjų tinklalapio administratorius, parinkdamas nustatymus, visų pirma, pagal tikslinę auditoriją ir veiklos valdymo ir skatinimo tikslus, dalyvauja gerbėjų tinklalapio lankytojų asmens duomenų tvarkymo ir priemonių nustatymo veikloje. Todėl jis kartu su socialinio tinklo savininku turi būti laikomas tokių duomenų valdytoju.

ESTT sprendimą rasite čia.