LT EN
Naujienlaiškis

Teisės ir mokesčių naujienos, Nr. 29

PRIIMTI TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI

Dėl pakeisto minimalios mėnesinės algos dydžio

VMI prie FM praneša, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis – 400 eurų.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo tvarka, nes MMA yra mėnesio ir metinio NPD formulių dalis.

Plačiau apie minėtą nutarimą – informaciniame VMI prie FM Rašte Nr.(18.18-31-1E)RM-32237

 

 

TEISĖKŪROS NAUJIENOS

Dėl Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 161, 18, 19, 20, 21, 25, 31, 32, 33, 34, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 372 straipsniu įstatymo projekto.

Įstatymo projekte numatyti esminiai pakeitimai:

1. Susiję su akcininkų neturtinėmis teisėmis:

Projekte numatomi pakeitimai, kuriais smulkiojo akcininko teisė į informaciją prilyginama didžiojo akcininko teisei gauti informaciją:

  • Siūloma įtvirtinti galimybę visiems akcininkams nepriklausomai nuo jų turimų akcijų skaičiaus bendrovėje susipažinti su visa, tam tikram visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimui įvertinti, reikalinga informacija, įskaitant bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį ir konfidencialią informaciją.
  • Siūloma nustatyti baigtinį sąrašą atvejų, kada bendrovė galėtų neatskleisti tam tikros su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu susijusios informacijos.

2. Susiję su stebėtojų tarybos vaidmens stiprinimu:

  • Siūloma išplėsti bendrovės stebėtojų tarybos kompetenciją ir nustatyti, kad stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją – dokumentą, apibrėžiantį pagrindines bendrovės strategines kryptis, tikslus bei tai matuojančius rodiklius, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, taip pat šią informaciją teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba šias funkcijas atliktų tik tada, kai bendrovėje nebūtų sudaroma stebėtojų taryba.

3. Susiję su bendrovės valdymo priežiūrą atliekančio organo nepriklausomumo stiprinimu:

  • Siūloma plėsti asmenų, kurie negalėtų būti bendrovės valdymo priežiūrą atliekančio organo, t. y. stebėtojų tarybos ar priežiūros funkcijas atliekančios valdybos, nariais, sąrašą. Į šį sąrašą siūloma įtraukti labiausiai su bendrove susijusius ir priežiūrą atliekančio organo nariams tiesioginį poveikį galinčius daryti asmenis, t. y . auditorių ar audito įmonę, su kuria bendrovė yra sudariusi sutartį dėl finansinių ataskaitų rinkinio audito, šiai audito įmonei atstovaujantį ir auditą atliekantį fizinį asmenį, dukterinės bendrovės valdymo organo narius.

4. Susiję su susijusių šalių sandoriais:

  • Siūloma įtvirtinti kriterijus, kurie leistų identifikuoti reikšmingiausius akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandorius su susijusiomis šalimis, ir nustatyti tam tikrus kontrolės ir atskleidimo reikalavimus tokiems sandoriams.
  • Akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sudaromus reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis siūloma apibrėžti pagal tris kriterijus – sandorio šalis, sandorio objektą ir jo vertę.
  • Siūloma nustatyti, kad su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, susijusi šalis yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta tarptautiniuose apskaitos standartuose, priimtuose 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008, priimančiu tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2002.

Plačiau apie minėtą įstatymo pakeitimo projektą išdėstyta čia.

 

 

VMI PRIE FM ĮSTATYMŲ KOMENTARAI, KONSULTACIJOS

Dėl nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu

VMI prie FM paaiškina nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo pajamų mokesčių tvarką darbuotojams ir gyventojams, su kuriais darbo sutartys yra nutrauktos.

GPMĮ taikymo aspektu, darbuotojams mokamos nekonkuravimo kompensacijos, pagal turinį laikytinos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų dalimi, apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčių tarifą.

Nekonkuravimo kompensacijos, išmokamos gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys, yra priskiriamos su darbo santykiams ar jų esmę atitinkančiomis pajamomis ir apmokestinamos, taikant šioms pajamoms GPMĮ nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad atleistiems iš darbo asmenims neapmokestinamasis pajamų dydis ir (ar) papildomas NPD mokestiniu laikotarpiu netaikomi.

Plačiau apie šį išaiškinimą išdėstyta čia.

 

Dėl VMI išleistos naujos PMĮ komentaro redakcijos (2017 10 27)

2017 spalio 27 dieną VMI išleido naują PMĮ komentarą, kuriame keitėsi PMĮ 28 straipsnio Parama atskirų punktų komentarai:

  • 3 dalies 2 punktas papildytas nuostata, kad parama nepripažįstama, jei ją nuo 2017-01-01 teikia įmonės, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, savo dalyviui;
  • 5 dalis papildyta nuostata, kad paramos gavėjo metinė ataskaita apie gautos ir (arba) suteiktos paramos ir (arba) labdaros bei veiklos, susijusios su LPĮ 3 str. 3 dalyje nurodytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, metinė ataskaita mokesčių administratoriui pateikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 dienos;
  • 8.1. punktas papildytas 1 pavyzdžiu;
  • ir kiti pateikimai.

Su naujausia komentaro versija galite susipažinti čia.

 

Dėl ESTT bylos Nr. C-288/16 taikymo

VMI prie FM informuoja apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos C-288/16 taikymą Lietuvoje.

VMI paskelbė, kad ir toliau bus taikomos PVM 45 straipsnio komentare minima nuostata, kad prekių vežimo paslaugoms, per ekspeditorius (tarpininkus), ES teritorijoje, gali būti apmokestinamos PVM taikant 0 proc. tarifą. Tačiau tais atvejais, kai gabenamos prekės, kurioms taikoma tranzito procedūra, vežimo paslaugos teikiamos per ekspeditorius ir naudojama išsinuomota transporto priemonė, 0 proc. PVM tarifas negali būti taikomas.

Plačiau apie minėtą išaiškinimą - informaciniame VMI prie FM Rašte Nr. (18.2-31-2 E) RM-31507

 

Dėl kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą

VMI prie FM informuoja dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo.

Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalis numatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

Nors Darbo kodeksas neišskiria padidėjusių išlaidų kompensavimo už darbą lauko sąlygomis, pagal bendrą pobūdį darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui. Taigi tokia išmoka turėtų būti išmokėta pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalį.

Plačiau apie minėtą išaiškinimą – VMI prie FM rašte Nr. (32.42-31-1E) RM-31690.

 

 

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PRAKTIKA

2017-10-12 sprendimas byloje Nr. C-404/16 (priimtas prejudicinis sprendimas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1) 90 straipsnio 1 ir 2 dalių išaiškinimo).

Lombard, Vengrijos bendrovė, teikianti finansavimo paslaugas, sudarė tris nuomos sutartis su galutiniu nuosavybės teisės perdavimo, susijusias su įvairiu nekilnojamu turtu. Faktinio atitinkamo turto perdavimo dieną, atitinkamai 2006 m. balandžio mėn., 2007 m. vasario mėn. ir 2008 m. gegužės mėn., ši bendrovė išrašė sąskaitas faktūras nuomininkams visai finansinės nuomos įmokų sumai, įskaitant PVM, ir šiuo momentu atsirado jos prievolė sumokėti PVM.

2007 m. lapkričio mėn., 2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. lapkričio mėn. Lombard nutraukė nagrinėjamas finansinės nuomos sutartis dėl dalinio mokėtinų sumų nesumokėjimo ir perėmė atitinkamą turtą. Todėl 2010 ir 2011 m. Lombard išrašė kreditines sąskaitas faktūras, kuriose ji sumažino apmokestinamąją vertę, palyginti su pirminėmis sąskaitomis faktūromis, ir atėmė gautą skirtumą iš už 2011 m. vasario, kovo ir gegužės mėnesius mokėtino PVM.

Mokesčių administratoriui, atlikusiam PVM deklaracijų, susijusių su laikotarpiu, apimančiu 2011 m. sausio-liepos mėnesius, patikrinimą nustačius skirtumą, kurį turėjo sumokėti Lombard, kilo ginčas dėl skirtos baudos ir priskaičiuotų delspinigių. Bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas kreipėsi į Europos Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Teismas konstatavo, kad:

1. PVM direktyvos 90 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas „anuliavimas“, „atšaukimas“ ir „nutraukimas“ reikia aiškinti taip, kad jos apima atvejį, kai pagal finansinės nuomos sutartį su galutiniu nuosavybės teisės perdavimu finansinės nuomos davėjas nebegali reikalauti iš finansinės nuomos gavėjo finansinės nuomos įmokų, nes finansinės nuomos davėjas atšaukė šią sutartį dėl finansinės nuomos gavėjo šios sutarties nevykdymo.

2. Tuo atveju, kai galutinai nustojama vykdyti finansinės nuomos sutartį dėl finansinės nuomos gavėjo mokėtinų įmokų nemokėjimo, finansinės nuomos davėjas gali remtis PVM direktyvos 90 straipsnio 1 dalimi prieš valstybę narę, kad galėtų sumažinti PVM apmokestinamąją vertę, nors taikytina nacionalinė teisė tokį atvejį, viena vertus, laiko „nesumokėjimu“, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 2 dalį, antra vertus, neleidžia sumažinti apmokestinamosios vertės šio nesumokėjimo atveju.

Plačiau susipažinti su byla galite čia.

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PRAKTIKA

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017 nagrinėjamas ginčas tarp Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Vilniaus AVMI) ir pareiškėjo - UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra“, dėl mokestinių nuostolių perkėlimo.

Vilniaus AVMI atliko, laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pelno mokesčio patikrinimą ir konstatavo, kad pareiškėjas pagal 2012 m. gegužės 28 d. mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį, perimdamas 206 917 Lt mokestinį nuostolį iš UAB „Lag&d“, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, todėl nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną. Vilniaus AVMI 2014 m. birželio 20 d. patikrinimo akte, vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsniu, papildomai paskaičiavo pareiškėjui 31 038 Lt pelno mokesčio už 2011 metus.

Pareiškėjas, deklaruodamas mokėtiną pelno mokestį už 2011 metus, siekė pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnyje nurodyta galimybe perkelti mokestinius nuostolius tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių vienetų. Mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, paskaičiavo papildomai mokėtiną pelno mokestį, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitiko Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų reikalavimų minėta galimybe pasinaudoti.

LVAT pažymėjo, kad, kaip minėta, nesant specialių įstatymo nuostatų, atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinių nuostolių perkėlimas galimas (ir tikslinimas) per visą minėtą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties laikotarpį, t. y. nagrinėjamu atveju 2011 metų mokestiniai nuostoliai tarp tos pačios įmonių grupės vienetų galėjo būti perkelti ir 2014 metais. Pabrėžtina ir tai, kad mokestinių nuostolių laikotarpis ir šiuos nuostolius perėmusio vieneto apmokestinamasis laikotarpis visada sutampa (yra tas pats), todėl, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo apmokestinamas pelnas už 2011 metus būtų tokio paties dydžio, nepriklausomai nuo to, ar minėti nuostoliai už 2011 metus būtų perkelti 2012 ar 2014 metais. Kitaip tariant, jei ginčo 2011 metų mokestiniai nuostoliai būtų pirmą kartą perkelti ne 2012, o 2014 metais, pareiškėjo 2011 metų apmokestinamasis pelnas nesikeistų. Šios aplinkybės bei, be kita ko, turinio viršenybės prieš formą principas (MAĮ 10 str.), protingumo ir teisingumo kriterijai, kuriais privalo vadovautis ir mokesčių administratorius (MAĮ 8 str. 3 d.), suponuoja vertinimą, kad, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, mokesčių administratorius visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti minėtą 2014 m. liepos 3 d. nuostolių perdavimą (perdavimo sutartį).

Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtinimo, kad Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnis nenustato jokio (specialaus) termino, kurio laikotarpio nuostolius bendrovės gali perkelti, svarbu, kad nuostolių perkėlimo dieną bendrovės grupėje būtų išbuvę du metus.

Plačiau susipažinti su byla galite čia