LT EN
Naujienlaiškis

Teisės ir mokesčių naujienos, Nr. 28

PRIIMTI TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI

Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių pakeitimo

VMI prie FM viršininko įsakymu patvirtintos atnaujintos metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, PLN204A, PLN204N ir PLN204U formos, kuriose keičiasi turinys dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 dalies pakeitimų, susijusių su pelno mokesčio lengvatų taikymu laisvosios ekonominės zonos įmonėms. Taip pat naujose deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) formose 2 lapo pabaigoje dėl deklaracijų teikimo elektroniniu būdu nebeliko neaktualių įrašų, ištaisytos techninės klaidos.

Susipažinti su naujomis deklaracijų formomis galite čia (žr. priedų skiltį)

 

TEISĖKŪROS NAUJIENOS

LR finansų ministerija, vykdydama Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtinto nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 182 straipsniu projektas.

Projekte siūlomi pokyčiai:

  • naikinti įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto dydžio pajamų mokesčio ,,grindis”, paliekant visas galiojančias fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teises savivaldybėms, įskaitant galimas lengvatas pagal atskiras gyventojų grupes;
  • didinti bendrą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų;
  • nebetaikyti papildomo NPD už nepilnamečius vaikus, kartu pereinant prie tikslinių vaiko išmokų, mokamų visoms vaikus auginančioms šeimoms, neatsižvelgiant nuo jų pajamų;
  • mažinti ribą nuo, kurios pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu (įsigyjant verslo liudijimą) nuo iki šiol taikytos 45 tūkst. eurų ribos iki 20 tūkst. eurų;
  • individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti taikant mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal Projekte apibrėžtas formules. Taikant šias formules būtų pasiekta, kad tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 000 eurų per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 procentų tarifu, o metiniam individualios veiklos pelnui viršijus 10 000 eurų per metus, jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų 15 procentų maksimalų tarifą ties 30 000 eurų per metus.

GPMĮ keitimai siūlomi taikyti nuo 2018 m. sausio 1d. GPMĮ keitimo projektą galite rasti čia.

 

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nr. IX-751 19 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Projekte siūlomi pokyčiai:

persvarstyti lengvatinius PVM tarifus:

  • lengvatinį 5 procentų tarifą taikyti ne tik kompensuojamiesiems, bet ir visiems nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, taip pat keleivių vežimo paslaugoms;
  • padidinti iki 15 procentų lengvatinį tarifą, taikomą apgyvendinimo paslaugoms ir centriniam šildymui (iki šiol taikytas 9 procentų lengvatinis PVM tarifas).

PVMĮ keitimai siūlomi taikyti nuo 2018 m. sausio 1d. PVMĮ keitimo projektą galite rasti čia.

 

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas.

Projekte siūlomi pokyčiai:

  • pirmais veikimo metais taikyti 0 procentų pelno mokesčio tarifą pradedančiam verslui, jei mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
  • išplėsti pelno mokesčio lengvatą vykdant investicinius projektus padidinus iki šiol galiojusią atskaitomą 50 procentų nuo apmokestinamojo pelno ribą iki 100 procentų. Atitinkamame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per  2018-2023  metų  mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis;
  • išplėsti laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomą lengvatą;
  • mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos metu sukurto nematerialaus turto uždirbtą pelną (pagal siūlomą formulę) apmokestinti lengvatiniu 5 procentų tarifu; 
  • 75 procentų iš pajamų atskaitomą reprezentacinių sąnaudų dalį sumažinti iki 50 proc.

PMĮ keitimai siūlomi taikyti nuo 2018 m. sausio 1d. PMĮ keitimo projektą galite rasti čia.

 

Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Projekte siūlomi pokyčiai:

Pasitelkiant proporcingą nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą, keičiami nekilnojamo turto mokesčio tarifai fiziniams asmenims:

  • Kai mokesčio mokėtojo – fizinio asmens gyvenamasis, sodų, garažų, fermų ir kitas NTMĮ 7 straipsnio 1 d. 6 punkte išvardytas nekilnojamas turtas savo bendra verte viršija 220 000 eurų, bet nesiekia 300 000 eurų – taikomas 0,5 procentų mokesčio dydis nuo 220 000 eurų viršijančios apmokestinamosios turto vertės;
  • Turto vertei viršijus 300 000 eurų ribą, bet nesiekiant 500 000 eurų – 300 000 eurų viršijančiai sumai taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
  • Turto vertei viršijus 500 000 eurų ribą – 500 000 eurų viršijančiai sumai taikomas 2 procento mokesčio tarifas.

Mokesčių mokėtojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų arba neįgalų vaiką taikomos padidintos nekilnojamo turto vertės ribos.

NTMĮ keitimai siūlomi taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. NTMĮ keitimo projektą galite rasti čia.

 

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.

Projekte siūlomi pokyčiai:

  • Padidinti akcizo tarifus žemės ūkyje naudojamam dyzeliniam kurui;
  • Panaikinti lengvatą, atleidžiančią nuo akcizo mokesčio akmens anglį, koksą ir lignitą.

Akcizo įstatymo keitimai siūlomi taikyti nuo 2018 m. sausio 1d. AĮ keitimo projektą galite rasti čia.

 

VMI PRIE FM ĮSTATYMŲ KOMENTARAI, KONSULTACIJOS

Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 str. 16-1 dalies bei 17-2 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymo.   

VMI pateikia komentarą apie „Lietuvos filmo gamintojo“ sąvokos apibrėžimą, bei konkrečių situacijų pavyzdžius, kuomet asmuo laikomas turinčiu arba neturinčiu teisę į Lietuvos filmo gamintojams taikomas pelno mokesčio lengvatas.

PMĮ 17-2 straipsnio komentare detalizuojama apmokestinamųjų pajamų mažinimo specifika dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų, pateikiant konkrečius situacinius pavyzdžius.

Plačiau susipažinti su nauju VMI prie FM pateiktu Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu galite čia.

 

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PRAKTIKA

2017-09-07 sprendimas byloje Nr. C-6/16 (išaiškintos direktyvos Nr. 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms).

Prancūzijoje įsteigta bendrovė yra Liuksemburge įsteigtos bendrovės patronuojamoji bendrovė, kurią Liuksemburgo bendrovė valdo 100%. Pačios pastarosios bendrovės daugiau nei 99% kapitalo valdo Kipre įsteigta bendrovė, kurią pačią visiškai valdo Šveicarijos bendrovė. 2005 ir 2006 m. Prancūzijos bendrovė išmokėjo dividendus savo patronuojančiajai bendrovei Liuksemburge. Patikrinęs pirmosios bendrovės apskaitą Prancūzijos mokesčių administratorius nurodė šiai bendrovei sumokėti mokestį prie šaltinio.

Šios dvi bendrovės prašė pritaikyti atleidimą nuo mokesčio prie šaltinio. Mokesčių administratorius atsisakė jį taikyti, remdamasis nacionaliniais įstatymais, kuriuose numatyta, kad šis atleidimas netaikomas, jei paskirstytus dividendus gauna juridinis asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas vieno ar kelių valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, rezidentų, nebent šis juridinis asmuo įrodo, kad dalininkų grandinės pagrindinis tikslas ar vienas iš pagrindinių tikslų nėra pasinaudoti atleidimu nuo mokesčio.

Teismas konstatavo, kad Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių direktyvos 1 straipsnio 2 dalis ir SESV 49 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas nacionalinės mokesčių teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčių taikoma tik su sąlyga, kad patronuojančioji bendrovė įrodo, jog dalininkų grandinės pagrindinis tikslas ar vienas iš pagrindinių tikslų nėra pasinaudoti šiuo atleidimu nuo mokesčio.

Plačiau susipažinti su byla galite čia.

 

2017-09-12 sprendimas byloje Nr. C-648/15 (ETT išsprendė ginčą tarp Austrijos ir Vokietijos, kuri kilo dėl tarp šių valstybių sudarytos dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo sutarties aiškinimo, kiek tai susiję su vertybinių popierių, išleistų Vokietijos teritorijoje buveinę turinčios bendrovės ir priklausančių Austrijos teritorijoje buveinę turinčiai bendrovei, palūkanų apmokestinimu).

1996–1998 m. laikotarpiu Austrijos teritorijoje buveinę turinti ir šioje valstybėje narėje neribotai apmokestinama bendrovė, įsigijo vertybių popierių iš kito juridinio asmens, kurio buveinė yra Vokietijos teritorijoje. Ginčas tarp šalių kilo dėl už šiuos vertybinius popierius mokamų pajamų vertinimo, kaip palūkanų ar, kaip pelno dalies išmokėjimo.

Ginčas susijęs su klausimu, ar sąvoka „skoliniai reikalavimai, gaunant pelno dalį“, vartojama Austrijos ir Vokietijos sutarties 11 straipsnio 2 dalyje, turi būti aiškinama taip, kad ji apima tokius vertybinius popierius, kaip nagrinėjami šioje byloje. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šie vertybiniai popieriai gali būti laikomi tam tikros rūšies obligacijomis, iš jų emisijos sąlygų matyti, kad už juos mokamos fiksuoto dydžio palūkanos, taikomos nuo jų nominaliosios vertės. Tačiau iš esmės jų specifiškumas susijęs su tuo, kad palūkanų mokėjimas yra sumažinamas arba net sustabdomas, jeigu dėl tokio mokėjimo bendrovė emitentė finansinius metus užbaigtų nuostolingai. Todėl siekiant išspręsti ginčą reikia išsiaiškinti, ar atlygio už šiuos vertybinius popierius būdas gali būti laikomas „suteikiančiu teisę gauti pelno dalį“, kaip tai suprantama pagal Austrijos ir Vokietijos sutarties 11 straipsnio 2 dalį.

Teismas nusprendė, kad byloje nagrinėjamu atvejų sąvoka „skoliniai reikalavimai, gaunant pelno dalį“, vartojama Austrijos ir Vokietijos sutarties 11 straipsnio 2 dalyje, turi būti aiškinama taip, kad ji neapima tokių vertybinių popierių, kaip nagrinėjami šioje byloje.

Plačiau susipažinti su byla galite čia.

 

2017-09-14 sprendimas byloje Nr. C-132/16 (ETT išaiškino 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas).

Įmonė atliko statybos darbus – infrastruktūros darbus, jai nepriklausiančiame žemės sklype. Žemės sklypas priklauso savivaldybei, bet įmonė nemokami naudojasi sklypu ir ten vykdo PVM apmokestinama veiklą.

Teismo prašyta išaiškinti, ar Direktyvos 2006/112 168 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti pirkimo PVM už paslaugų teikimą, kurį sudaro trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto statyba ar pagerinimas, kai šis asmuo naudojasi šių paslaugų rezultatu neatlygintinai, o savo ekonominėje veikloje juo naudojasi ir šis apmokestinamasis asmuo, ir šis trečiasis asmuo.

Teismas leido PVM atskaita nuo atliktų statybos darbų tiek, kiek šie darbai neviršija to, kas būtina, kad apmokestinamasis asmuo galėtų vykdyti apmokestinamuosius pardavimo sandorius, ir kiek šių paslaugų išlaidos įtraukiamos į tų sandorių kainą.

 

Plačiau susipažinti su byla galite čia.