LT EN
Teisės ir mokesčių naujienos, nr. 23

Siūlomi pakeitimai paramos būsto įstatyme

2017-04-10 įregistruotas Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 4 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-250(2) (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:

  • Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims ir šeimoms, išskyrus neįgaliuosius ir šeimas, kuriose yra neįgaliųjų, jei jie gyvena ne Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose, ne gyvenamosiose vietovėse, turinčiose kurortinės teritorijos statusą, ne kurortuose, būtų suteikiama ne 20, o 35 proc. subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ar pradinio įnašo daliai apmokėti.
  • Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms šeimoms, jei jos gyvena ne Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose, ne gyvenamosiose vietovėse, turinčiose kurortinės teritorijos statusą, ne kurortuose, būtų suteikiama ne 10, o 25 proc. subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ar pradinio įnašo daliai apmokėti.
  • Neįgaliesiems ir šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės, būtų skiriama ne 20, o 35 proc. subsidija taikoma pirmajam būstui pirkti, statyti, turimam būstui rekonstruoti ar rekonstruoti pritaikant neįgaliųjų poreikiams. Taigi, kitaip tariant, valstybės parama asmenims ir šeimoms jų būsto poreikiams tenkinti būtų diferencijuota pagal gyvenamąją teritoriją.

Siūloma papildyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nuostata, numatančia galimybę ir sąlygas šio įstatymo 8 nurodytiems asmenims ar šeimoms, ketinantiems valstybės iš dalies kompensuojamą būto kreditą skirti gyvenamajam namui statyti ne Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose, ne gyvenamosiose vietovėse, turinčiose kurortinės teritorijos statusą, ne kurortuose, tačiau neturintiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, perleisti tam tinkamą laisvos valstybinės žemės sklypą su teise išsipirkti Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautame žemės sklype asmuo ar šeima įsipareigotų per Vyriausybės nustatytą laikotarpį pasistatyti gyvenamąjį namą. Teisė išsipirkti perleistą valstybinės žemės sklypą atsirastų pastatytą gyvenamąjį namą įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Šio sklypo nebūtų galima perleisti kitam asmeniui 10 metų nuo jo įsigijimo nuosavybėn. Pagal Žemės įstatymą, sprendimą išnuomoti ir parduoti valstybinės žemės sklypą priimtų ir valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudarytų Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina, kad ši nuostata būtų taikoma neįgaliesiems ir šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, norintiems gyvenamąjį namą statyti ir gyvenamosiose vietovėse, turinčiose kurortinės teritorijos statusą. Beje, toks teisinis reguliavimas, be kita ko, netiesiogiai turėtų paspartinti žemės reformos užbaigimą minėtose vietovėse.

Susipažinti su Įstatymo projektu galima čia.