LT EN
Straipsnis

Kava be mokesčių – tik sudarius kolektyvinę sutartį

Jeigu įmonė darbuotojams perka kavą, arbatą, vaisius, šios išlaidos priskiriamos prie neleidžiamų atskaitymų, nebent dėl tokios papildomos naudos būtų susitarta kolektyvinėje sutartyje.

Jolita Bukauskaitė, audito ir apskaitos UAB „BDO auditas ir apskaita“ Vilniaus apskaitos skyriaus vadovė, pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu įmonė kavą, arbatą, vaisius perka savo darbuotojams, šios bendrovės sąnaudos skaičiuojant apmokestinamąjį pelną priskiriamos prie neleidžiamų atskaitymų. Tokiu atveju negalima atskaityti ir PVM.

„Jeigu įmonė kavą ir vaisius perka tik klientams, jais vaišina tik verslo partnerius, tuomet šias išlaidas galima priskirti prie reprezentacinių sąnaudų. Tuomet galima atskaityti 75% šių sąnaudų ir pirkimo PVM, o 25% tokių išlaidų bus priskiriama prie neleidžiamų atskaitymų“, – teigia p. Bukauskaitė. Šiuo atveju įmonė privalo turėti aprašytą reprezentacinių išlaidų dokumentavimo tvarką.

Įmonė gali teigti, kad maisto prekės yra skirtos tiek darbuotojams, tiek klientams vaišinti pagal poreikį. Tuomet galima atskirti šias išlaidas ir dalį jų priskirti reprezentacijai, tačiau šios sumos paprastai nėra didelės, todėl įmonės dažnai nesivargina jų apskaityti atskirai ir viską priskiria prie neleidžiamų atskaitymų.

Konsultantams – kitaip

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina, kad tuo atveju, kai konsultacijų įmonių patalpose, kur susitinkama su klientais, yra kavos aparatas ir kava ar arbata gali vaišintis klientai, tokios išlaidos įvertinamos nustatant konsultacinių paslaugų kainą, tačiau kaip atskira paslauga (prekė) sąskaitoje už konsultacines paslaugas neišskiriama.

Šiuo konkrečiu atveju galima kavos ar arbatos įsigijimo kainą ir kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Anot p. Bukauskaitės, į pastarąjį VMI aiškinimą reikėtų žiūrėti atsargiai, nes konsultacinių paslaugų įmonė turėtų įrodyti, kad kavos ar panašios išlaidos buvo įvertintos nustatant konsultacinių paslaugų įkainius, ir tokias sąnaudas apskaityti kaip suteiktų paslaugų savikainą, o ne kaip bendrąsias ir administracines sąnaudas.

Virginija Guleva, audito ir apskaitos bendrovė UAB „Grant Thornton Baltic“ Mokesčių skyriaus projektų vadovė, pabrėžia, kad pajamos natūra pripažįstamos ir gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas nustačius naudos gavėją. Kai įmonės perka vaisius, kavą, arbatą, saldumynus ir jais be apribojimų vaišina įmonės darbuotojus, pajamos natūra nėra skaičiuojamos, nes šiuo atveju nustatyti, kiek kiekvienas darbuotojas faktiškai gavo naudos, neįmanoma. Tokios išlaidos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Galima numatyti sutartyje

„Jeigu įmonė maitinimą numatytų kolektyvinėje sutartyje ir visi darbuotojai be išimties galėtų tuo naudotis, tokios išlaidos, neviršijančios 5% priskaičiuoto visų darbuotojų darbo užmokesčio, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams“, – atkreipia dėmesį p. Guleva.

Jeigu negalima būtų įvertinti, kiek konkretus darbuotojas gavo naudos (savitarna), pajamų natūra šiuo atveju nereikėtų skaičiuoti.

„Neprisimenu, kad įmonė maitinimo klausimus aptartų kolektyvinėje sutartyje, – teigia p. Guleva. – Beje, tokios pačios taisyklės būtų taikomos ir tuomet, jeigu kolektyvinėje sutartyje būtų aptariama sporto salės nuoma ar panašūs dalykai.“

Ekspertai teigia, kad Lietuvoje kolektyvines sutartis turi nuo senų laikų veikiančios įmonės, o kavos ar vaisių darbuotojams siūlo ne taip seniai įsikūrusios bendrovės. Jos paprastai neturi kolektyvinių sutarčių.

Jurgita Čepulienė, UAB „BDO auditas ir apskaita“ Apskaitos skyriaus vadovė, teigia, kad iš tikrųjų Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnis numato galimybę pripažinti leidžiamais atskaitymais naudą vieneto darbuotojams ar jų šeimos nariams, kai dėl tokios naudos susitarta kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda gali naudotis visi darbuotojai. Tokiu atveju iš pajamų atskaitomos išlaidos negali viršyti 5% per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos. Ponia Čepulienė taip pat nurodo, kad kolektyvines sutartis turi tikrai ne visos įmonės, o ir sudaryti jas nėra taip paprasta.

Išskiria tik vandenį

VMI požiūris į darbuotojų maitinimo klausimus konservatyvus. Be jokių apribojimų leidžiama atskaityti tik darbuotojams teikiamą geriamąjį ar mineralinį vandenį.

Anot p. Gulevos, iki 2016 m. VMI leisdavo į leidžiamus atskaitymus įtraukti tik didelės talpos buteliuose tiekiamą vandenį. Ir tik nuo 2016 m. į leidžiamus atskaitymus galima įtraukti mineralinį mažos talpos buteliukuose.

VMI išaiškinime dėl geriamojo vandens rašoma, kad „sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos įmonės darbuotojams bendro naudojimo talpyklose perkamo geriamojo vandens įsigijimo išlaidos (įskaitant aparatų, naudojamų vandeniui virinti ir atšaldyti, nuomos išlaidas). Jeigu įmonė įsigyja geriamojo vandens (įskaitant ir mineralinį), skirto naudoti savo darbuotojams darbo metu, šio bendram darbuotojų naudojimui skirto vandens įsigijimo kaina priskiriama leidžiamiems atskaitymams, neatsižvelgiant į tai, į kokias talpyklas šis vanduo buvo išpilstytas.“

Anot „Grant Thornton Baltic“ mokesčių projektų vadovės, vanduo yra būtinas normalioms darbo sąlygoms užtikrinti, todėl VMI pozicija šiuo atveju liberalesnė.

Pagal VMI išaiškinimus kavos aparato įsigijimo išlaidos be apribojimų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Anot VMI, kai įmonė įsigijo kavos aparatą ir kavą bei arbatą parduoda už užmokestį (monetas, metamas į kavos aparatą) ir tokiu aparatu gali naudotis tiek darbuotojai, tiek klientai, šias išlaidas kavai galima priskirti prie leidžiamų atskaitymų.



Plačiau: http://www.vz.lt/vadyba/personalo-valdymas/2017/08/08/kava-be-mokesciu--tik-sudarius-kolektyvine-sutarti#ixzz4pAnmVftb