Naujienos

Pagrindiniai mokestiniai pokyčiai Lietuvoje

Glausta mokesčių apžvalga 2019 m.

  • Pelno mokesčio tarifai 15% ir 5%;
  • Gyventojų pajamų mokesčio tarifai 15%, 20% ir 27%;
  • Neapmokestinamos pajamos – 300 EUR per mėnesį;
  • Socialinio draudimo tarifai:
    • Darbuotojo įsipareigojimas 19.50%;
    • Darbdavio įsipareigojimas 1.45%;
  • Mokėjimai į garantinį fondą 0.32% nuo darbuotojui priskaityto darbo užmokesčio.
  • Standartinis PVM tarifas 21%, lengvatiniai tarifai 5% ir 9%.

 

Pagrindiniai pokyčiai Lietuvos mokesčių sistemoje nuo 2019 metų.

Mokestinė darbuotojų darbo apmokestinimo reforma

  • Mokestinė reforma atnešė keturis pagrindinius pasikeitimus:
    • įvestas progresinis gyventojų pajamų mokestis;
    • darbdavio socialinio draudimo įmokų naštos dalis bus sujungiama su darbuotojo dalimi ir išskaitymai bus atliekami nuo šios sujungtos sumos t.y. mokestinė našta perkeliama darbuotojui;
    • socialinio draudimo įmokų tarifai buvo perskaičiuoti;
    • socialinio draudimo įmokoms buvo įvestos „lubos“.

 

  • Darbuotojų mokesčių dalimi yra laikomi mokesčiai, kurie yra išskaitomi iš jo darbo užmokesčio, nurodyto šio darbuotojo darbo sutartyje:
  • Gyventojų pajamų mokesčio tarifas 20% arba 27%;
  • Socialinio draudimo įmokų tarifas 19.50%;
  • 8 arba 3% papildomo pensijų kaupimo į fondą dalys (apskaičiuojamos tik, kai darbuotojas pasirenka atlikti tokius pavedimus).

 

  • Darbdavio mokesčiai yra mokesčiai priskaičiuoti papildomai prie darbuotojo BRUTO darbo užmokesčio:
  • Socialinio draudimo įmoka45%
  • Įmoka į garantinį fondą 0.32%

Siekiant užtikrinti, kad darbuotojų gaunamas NETO („į rankas“) darbo užmokestis nebus neigiamai paveiktas dėl pokyčių mokesčių sistemoje, darbdaviai bus įpareigoti perskaičiuoti darbuotojų BRUTO darbo užmokesčius. Nuo 2019 metų sausio 1 dienos darbdaviai turės padauginti dabartinį darbuotojų gaunamą bruto („ant popieriaus“) darbo užmokestį iš koeficiento 1,289.

SODROS lubos nuo 2019m.

Nuo 2019 metų sausio 1 d. yra įvedamos “SODROS” lubos, t.y. draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip:

  • 2019 metais - 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) suma,
  • 2020 metais – 84 VDU suma,
  • 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma.

Informacija palyginimui – vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. II ketvirtį buvo 926.70 Eurų.

Socialinio draudimo įmokos, išskyrus PSD įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 dienos.

Minimali mėnesinė alga

Nuo 2019 sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga (MMA) pakeliama 155 eurais – nuo 400 eurų iki 555 eurų, o minimalus valandinis atlygis (MVA) nuo 2,45 eurų iki 3,39 eurų per valandą.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai

Pagrindiniai Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – GPM) pakeitimai:

  • Keičiasi GPM tarifas;
  • Įsigalioja progresinis 27% GPM.

Lentelėje žemiau, pateikiama informacija kaip keisis GPM mokesčio tarifas nuo 2019 m.

 

Standartinis GMP tarifas

Progresinis  GMP tarifas

Kada progresinis GPM tarifas taikomas?

Iki 2018.12.31

15%

Netaikoma

Netaikoma

Nuo 2019.01.01

20%

27%

Darbo užmokesčio dalis viršijanti metinį 120 VDU.*

Nuo 2020.01.01

20%

27%

Darbo užmokesčio dalis viršijanti metinį 84 VDU.*

Nuo 2021.01.01

20%

27%

Darbo užmokesčio dalis viršijanti metinį 60 VDU.*

*Ligos, motinystės, tėvystės, slaugos išmokos, taip pat ilgalaikio darbo išmokos nėra įtraukiamos į progresinio GPM mokesčio bazę.

Akcizai

Nuo 2019 kovo 1 dienos didėja akcizai šioms prekių grupėms:

  • Cigaretėms nuo 96 iki 102 eurų (1 000 cigarečių)
  • Cigarams nuo 37 iki 42 eurų (vienam kilogramui)
  • Rūkomajam tabakui nuo 60.24 iki 68.60 eurų (vienam kilogramui).

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai  

Nuo 2019 sausio 1 dienos buvo pakeistas Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ). Pagrindiniai MAĮ pakeitimai:

  • Nustatyti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai;
  • Keičiasi mokestinių patikrinimo atlikimo taisyklės;
  • Keičiasi baudų už MAĮ pažeidimus skyrimo tvarka.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2019 sausio 1 dienos

  • Sąvokų pakeitimai:
    • Vienetų grupė. Pagal EBPO rekomendacijas vienetų – grupė, kurią sudaro patronuojantysis vienetas ir jo patronuojamasis (dukterinis) arba keli patronuojamieji (dukteriniai) vienetai, kuriuose patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti;
    • Kontroliuojamas užsienio apmokestinamas subjektas. Nuo 2019 metų kontroliuojamu užsienio vienetu yra laikoma ne tik kontroliuojamas užsienio apmokestinamas subjektas, bet ir Lietuvos vieneto nuolatinė buveinė, kurios pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei pagal 4 straipsnio 1 dalį;
    • Nuolatinė buveinė. Nuo 2019 metų nuolatine buveine laikoma ne tik užsienio vieneto veikla Lietuvos Respublikoje, tačiau ir Lietuvos vieneto veiklos užsienio valstybėje vieta, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje.
  • Bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė

Įgyvendinant 2016 m. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 nuostatas, PMĮ 11 straipsnis papildomas 8 dalimi, kuria įtvirtinama bendroji prieš agresyvų mokesčių planavimą (kada tikslingai sumažinamas pelno mokestis arba visai jo išvengiama) nukreipta priemonė, apribojanti galimybę naudotis PMĮ lengvatomis ir apmokestinimo išimtimis. Mokesčių administratorius galės apskaičiuoti pelno mokestį, neatsižvelgdamas į darinį ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, tai yra ne tik užsienio vienetams išmokamiems ar iš užsienio vienetų gaunamiems dividendams.

Palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė

Įstatyme nustatoma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė pagal kurią iš pajamų atskaitomos palūkanų sąnaudos, neviršijančios palūkanų pajamų, ir viršijančios palūkanų pajamas, tačiau ne didesnes kaip 30 proc. vieneto apmokestinamojo EBITDA. Tačiau, siekiant sumažinti administracines išlaidas ir išvengti mažiau rizikingų sandorių, ši taisyklė netaikoma subjektams ir subjektų grupėms, kurių bendros palūkanų sąnaudos, viršijančios palūkanų pajamas, bus mažesnės nei 3 000 000 EUR.

 

Keisis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys

Nuo 2019 m. sausio 1 dienos įsigaliojo Daugiašalė konvencija, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui (toliau – Daugiašalė konvencija), pagal kurią keisis kai kurios dvišalės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.  Lentelėje nurodytos valstybės, kurios taip pat yra ratifikavusios šią sutartį bei Daugiašalės konvencijos įsigaliojimo data. 

Valstybė

Kada įsigalioja Daugiašalė konvencija

Jungtinė Karalystė

2019.01.01

Švedija

2019.01.01

Prancūzija

2019.01.01

Lenkija

2019.01.01

Austrija

2019.01.01

Slovėnija

2019.01.01

Australija

2019.01.01

Izraelis

2019.01.01

Japonija

2019.01.01

Slovakijos Respublika

2019.01.01

Naujoji Zelandija

2019.01.01

Serbija

2019.01.01

Meno sala

2019.01.01

Džersis

2019.01.01

Malta

2019.04.01

Singapūras

2019.04.01

 

Pažymime, jog nors Lietuvoje dvišalių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių pakeitimai gali būti neatilikti, tačiau nepaisant to, joms taikomos Daugiašalės konvencijos nuostatos.  Rekomenduojame visais atvejais įvertinti, kaip veikia jūsų verslo apmokestinimo mechanizmas, tam jog būtų išvengiama dvigubo apmokestinimo (kuomet tos pačios pajamos apmokestinamos kelis kartus), baudų ar priskaičiuotų delspinigių už mokestinių prievolių neatlikimą. 

Pakeistos kontroliuojamų sandorių kainodaros taisyklės

2019 sausio 1 dieną įsigaliojo nauja kontroliuojamų sandorių kainodaros taisyklių redakcija. Atnaujintos taisyklės taikomos sandoriams, vykdomiems su asocijuotais asmenimis 2019 ir vėlesniais metais. Pagrindiniai pakeitimai:

  • kainodaros dokumentacija turės būti parengta iki kitų metų šešto mėnesio 15 dienos (t.y., iki pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino);
  • pagrindinei („Masterfile“) bylai už 2019 metus suteikiamas papildomas 6 mėn. „pereinamasis“ laikotarpis, tad už 2019 m. kontroliuojamų sandorių kainodaros dokumentacija turės būti parengti iki 2020 m. gruodžio 15 dienos;
  • pagrindinę bylą (angl. „Masterfile“) reikia rengti, jei metinės bendrovės ar nuolatinės buveinės pajamos viršijo 15 milijonų eurų;
  • šalies bylą („Localfile“) reikia rengti, jei metinės bendrovės ar nuolatinės buveinės pajamos viršijo 3 milijonus eurų (anksčiau buvo 2,89 mln. EUR);
  • kainodaros dokumentacijos išlieka privalomos finansų ir kredito įstaigoms bei draudimo įmonėms, taip pat visiems sandoriams su tikslinėmis teritorijomis;
  • nustatoma kainodaros dokumentavimo prievolės riba sandoriui ar vienarūšių sandorių grupei – 90 tūkst. Eur. Anksčiau tokios ribos visai nebuvo, tad formaliai egzistavo prievolė dokumentacijas rengti sandoriams nuo 1 EUR;
  • kainodaros dokumentacija galės būti atnaujinama kas 3 metus, išskyrus finansinius duomenis, kurie turės būti atnaujinami kas metus;
  • Jei kainodaros dokumentacija yra parengta ne lietuvių kalba (pvz. anglų), tuomet mokesčių administratorius gali paprašyti vertimo;
  • kainodaros dokumentacija turi būti pateikta per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pareikalavimo;
  • taip pat paliekama nuoroda į EBPO gaires (jei jos neprieštarauja Lietuvos teisės aktams).